Penktadienio popietę Smiltynėje kilo gaisras. Pranešama, kad ugnis buvo palietusi 60 ha teritoriją. Kuršių nerijoje darbuojasi ugniagesiai, kariai, miškininkai, nacionalinio parko darbuotojai. Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis.
Penktadienio popietę Smiltynėje kilo gaisras. Pranešama, kad ugnis apėmė 60 ha teritoriją. Kuršių nerijoje darbuojasi ugniagesiai, kariai, miškininkai, nacionalinio parko darbuotojai. Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis.
Lietuvos radijas praneša, kad ugnį pavyko pažaboti, jai dar nepasiekus Juodkrantės kurorto. Tačiau ekstremali padėtis neatšaukiama, situacija akylai stebima, nes dar yra rusenančių plotų. Naktį vietoje budės pareigūnai.
„Su miškininkais ką tik atvažiavome gaisravietę. Paviršinės didžiulės ugnies nebėra. Tik miško paklotė dar rusena“, – naujausiomis žiniomis su 15min.lt iš nelaimės vietos pasidalijo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Tačiau gausios ugniagesių, karių ir miškininkų pajėgos neatšaukiamos. Vandeniu gaisravietė tebelaistoma iš dviejų Lietuvos ir Latvijos sraigtasparnių.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas teigia, jog tikimasi, kad gaisras bus lokalizuotas maždaug per valandą. Anot jo, šiuo metu ugnis ant medžių viršūnių yra užgesinta, tačiau dega paklotas. Kretingos urėdas DELFI teigė, kad jau yra išdegę apie 60 ha ploto.
LESTO nebeketina nutraukti elektros tiekimo vartotojams, nes ugnis nebekelia pavojaus aukštos įtampos laidams. Taip pat nuspręsta, kad nebereikia Lenkijos lėktuvo pagalbos, o vietoje dviejų Latvijos sraigtasparnių atsiunčiamas vienas.
Vidaus reikalų ministras 15min.lt informavo, kad buvo pradėję sproginėti nuo Antrojo pasaulinio karo žemėje likę sprogmenys.
„Jau sproginėja. Pradėjo Antrojo pasaulinio karo sprogenys sproginėti. Gali būti ir aukų. Skambinu premjerui“, – atsisveikino D. A. Barakauskas.
Tuo metu LRT radijo kalbintas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius sakė manantis, kad, jei nepakils vėjas, gaisrą pavyks lokalizuoti per kelias valandas. Tačiau, anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Vygando Kurkulio, padėtis sudėtinga, nes pajūryje dažnai keičiasi vėjo kryptis, būna stiprių gūsių, kurie gali dar stipriau įplieksti ugnį.
Ministras: vaizdas kraupus
„Lenkijos karinių oro pajėgų pagalbos greičiausiai nebeprašysime. Vėjas rimsta, ugnis nebeplinta, tačiau vaizdas išlieka kraupus. Miško žvėrys blaškosi, neranda vietos, Kuršių nerija tiesiog skendi dūmuose“ – 15min.lt pasakojo įvykio vietoje esantis D.A. Barakauskas.
Nelaimės epicentre darbuojasi geras šimtas žmonių: ugniagesiai, kariai, miškininkai, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.
„Iš gelbėtojų sulaukėme prašymo esant būtinybei dėl saugumo Neringos miestui atjungti elektrą. Tačiau kol kas būtinybės to daryti nematome, mat ugnis prie aukštos įtampos laidų nebesiartina“, – sakė LESTO Atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Narplys. Anksčiau jis buvo pranešęs, kad elektra bus atjungta.
Anot pranešimų, latviai atsiunčia vieną, o ne, kaip buvo skelbta anksčiau, sraigtasparnius.
Gaisro priežastis neaiški
Apie 17.20 val. susisiekus su nacionalinio parko direkcijos vadove Aušra Feser, ji kalbėti negalėjo, tačiau paklausta apie tai, ar gaisro priežastimi galėjo tapti, pavyzdžiui, nuorūka, ji nurodė, kad visko gali būti.
Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Vlado Rakštelio, į pagalbą skuba 50 kareivių. Taip pat – nemenkos ugniagesių pajėgos iš Šiaulių, Marijampolės, Panevėžio. Porą specialią įrangą turinčių automobilių prašoma siųsti ir iš Vilniaus.
„Šiuo metu labai reikalinga speciali įranga, kad būtų galima siurbti vandenį iš marių ir gesinti gaisrą. Kol kas darbai vyksta permainingai. Jau netekome vieno ugniagesių automobilio, kai vėjas pasisuko ir ugnis staigiai apėmė ugniagesių mašiną. Laimei, ugniagesiai spėjo pasitraukti“ , – DELFI pasakojo V. Rakštelis.
Apie gaisro priežastį ir kilmę, pasak V. Rakštelio, dar per anksti kalbėti.
„Dabar svarbiausia užgesinti ugnį, o kokia priežastis, dar per anksti spėlioti. Paprastai, tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Priežastys bus tiriamos tik užgesinus gaisrą“, – informavo V. Rakštelis.
Elektrą norėjo išjungti dėl saugumo
Prasidėjus gaisrui, LESTO informavo, kad elektros tiekimas nutraukiamas, siekiant užtikrinti gelbėtojų, gyventojų ir elektros įrenginių saugumą. Tiksli elektros nutraukimo trukmė buvo derinama su gelbėjimo tarnybomis.
Pagalba skrido ir iš Lenkijos
Į įvykio vietą vyko ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak Aplinkos ministerijos, pagalbos buvo laukiama ir iš Lenkijos – iš Balstogės skrido lėktuvas su 2 tonomis vandens Kuršių nerijos link.
Neringos meras Darius Jasaitis BNS sakė, kad buldozeriais bus bandoma formuoti apsauginę juostą, siekiant sustabdyti ugnies plitimą.
„Kol kas vėjas pūtė Klaipėdos link. Tos parako statinės neužgesins – ji tiesiog degs ir nudegs iki pajūrio, kaip ir praėjusį. Bet jeigu vėjas pasisuks į Juodkrantės pusę, tai mes turėsim įdomių dalykų. Iki Juodkrantės nuo čia yra apie 4–5 km“, – LRT žiniose teigė D. Jasaitis.
Naujausiomis žiniomis, gaisras apgadino ugniagesių automobilį, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešama.
Bendrasis pagalbos centras nurodo, kad 11.55 val. telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie tai, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke, ties Alksnynės kontrolės postu, dega miškas.
Skaitytojas LRT.lt „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotrauka, kurioje, jo teigimu, gaisro keliami dūmai matyti iš Palangos.
D. Barakausko („Facebook“) nuotr.
Situacija keičiasi kas minutę
„Kiekvieną minutę keičiasi situacija. Tik ką buvo visiškai balti dūmai, atrodė. Dabar – vėl juodi. Kalnapušė – toks dalykas. Jinai kaip parakas. Grynas parakas. Skaičiuojame kažkur apie 30 hektarų“, – sakė su ugniagesių štabu įvykio vietoje dirbanti nacionalinio parko direkcijos vadovė A. Feser.
Paklausta, ar pavyksta lokalizuoti gaisrą, pašnekovė pripažino, kad situacija vis dar neprognozuojama. „Viską darome. Aišku, to ir siekiama. Bet garantijų didelių nėra“, – teigė A. Feser.
Anot jos, daroma viskas, kad nepasikartotų didžiojo 2006 m. Smiltynės gaisro scenarijus. „Manau, šitokios pajėgos čia dirba, ir ugnis nesugebės padaryti didelių nuostolių, ir Smiltynės varianto nebus“, – vylėsi A. Feser.
Orų prognozėse gaisro zonai – ir geros, ir blogos žinios. Tiek penktadienį, tiek šeštadienį nenumatoma stipresnio vėjo, kas turėtų kiek apriboti ugnies plitimą. Tačiau ugniagesiams labai padėtų lietus, kurio pajūryje, deja, nenumatoma nei penktadienį, nei visą ateinantį savaitgalį.
Gesina ir sraigtasparnis
DELFI duomenimis, pirmasis gaisrą pastebėjo Smiltynės perkėlos dispečeris. Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos ir Neringos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.
Gaisrą gesinti iškviesti ir Palangos, Kretingos, Gargždų ugniagesių pajėgos. Joms iš oro padeda kariuomenės sraigtasparnis. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, padėti gesinti miško gaisrą taip pat pasirengę Klaipėdoje dislokuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai.
„Padėtis kalnapušyne keičiasi labai labai greitai. Jau gal kokios šešios ugniagesių mašinos šiuo metu yra ir dar važiuoja naujos pajėgos. Kažkur apie 10 hektarų paliesta šiuo metu“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė A. Feser.
Pasak jos, gaisras pastebėtas pačioje užuomazgoje, tačiau ugnis išplito žaibiškai.
„Mūsų miško darbuotojas važiavo tiesiog keliuku, pastebėjo gaisrą. Pamatė pačioje pradinėje stadijoje ir iš karto skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Bet kalnapušėse tokiu greičiu viskas vyksta“, – sakė A. Feser.
Parko teritorijoje įrengtos ir specialios kameros, kurios turi fiksuoti gaisrus ir padėti juos greitai lokalizuoti. Anot A. Feser, šiuo atveju žmonės gaisrą pastebėjo kur kas grečiau, tačiau kamerų nauda neabejotina.
Primename, kad didžiulis gaisras Smiltynėje kilo 2006 m. gegužę. Tuomet ugnis buvo užgesinta tik po 26 dienų nuo gaisro pradžios.
Tuomet intensyviausiai miškas degė 10 parų, kol pasisekė ugnį užlieti ir pradėjo lyti. Tąkart išdegė 236 hektarai Smiltynės miško. Užsitęsusi pavasarinė sausra, ketvirta gaisringumo klasė, nepastovus vėjas lėmė nepaprastai greitą liepsnos plitimą.
Nacionalinio parko direkcijos vadovė ir pati išskubėjo į įvykio vietą. Gaisrą gesinti planuojama ir iš oro – tam bus pasitelkti sraigtasparniai.
