Nacionalinės televizijos transliuoti kandidatų į Prezidentus debatai ekonomikos temomis keičia situaciją lažybų punktuose. Jei anksčiau lažybų koeficientų, kaip ir visuomenės apklausų reitingų absoliuti lyderė buvo dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, šiandien situacija keičiasi, ir prie jos artėja Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
Nacionalinės televizijos transliuoti kandidatų į Prezidentus debatai ekonomikos temomis keičia situaciją lažybų punktuose. Jei anksčiau lažybų koeficientų, kaip ir visuomenės apklausų reitingų absoliuti lyderė buvo dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, šiandien situacija keičiasi, ir prie jos artėja Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
Lažybų bendrovės „Triobet“ lažybų tarpininkai neabejoja, kad per pirmąjį turą naujasis šalies vadovas nepaaiškės. Jų nuomone, tikimybė, kad Prezidentas bus išrinktas tik antrajame ture, yra didesnė nei 60 proc.
„Pavyzdžiui, pastačius šimtinę, kad bus antrasis rinkimų turas, galima laimėti 150 litų. Pastatę 100 litų, kad jo nebus, laimėtumėte jau net 240 litų. Tai reiškia, jog lažybų organizatoriai tokiu variantu menkai tiki. Reaguodami į LRT televizijos rodytus debatus, žmonės ėmė demonstruoti didesnį pasitikėjimą Z. Balčyčiu, todėl lažybų organizatoriai sumažino šio kandidato koeficientą iki 7, kai prieš tai jis siekė 11. Be to, D. Grybauskaitės koeficientas padidėjo nuo 1,15 iki 1,17“, – situaciją komentavo lažybų tarpininkas Linas Kalinauskas.
Trečioje vietoje tikimybė laimėti Prezidento rinkimus duodama Seimo nariui Nagliui Puteikiui, kurio koeficientas yra 15. Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas užima ketvirtą vietą, toliau rikiuojasi Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Ignalinos meras Bronis Ropė.
Lažybų punktuose prasčiausiai vertinamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, kuriam lažybų analitikai neskyrė nė vieno procento tikimybės pasiekti Prezidento postą.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11-ąją. Šalies vadovo posto sieks 7 kandidatai.
Galutinius Prezidento rinkimų rezultatus VRK turės paskelbti per savaitę.
Pagal Prezidento rinkimų įstatymą, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame rinkimų ture Prezidentas nebus išrinktas, pakartotinis balsavimas bus surengtas kartu su Europos Parlamento rinkimais gegužės 25 dieną.
Pakartotiniame balsavime dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausiai balsų. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
VRK duomenimis, teisę dalyvauti rinkimuose turi 2,54 mln. rinkėjų. Prieš penkerius metus rinkėjų skaičius buvo didesnis ir siekė 2 mln. 670 tūkst. 412. Rinkimuose dalyvavo 1 391 960 (51,71 proc.) registruotų balsuotojų. Antrasis turas nevyko, nes D. Grybauskaitė surinko daugiau nei 1/3 visų rinkėjų balsų (68,17 proc.), ir rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 50 proc. Pagal surinktų balsų skaičių ir skirtumą nuo antrojo kandidato D. Grybauskaitės pasiekimas laikomas rekordiniu nepriklausomoje Lietuvoje.
