Asvejos regioniniame parke įrengta pirmoji eksperimentinė žalčių apsaugos tvorelė, kuri, tikimasi, išgelbės šiuos roplius išgelbės nuo žūčių po automobilių ratais.
Asvejos regioniniame parke įrengta pirmoji eksperimentinė žalčių apsaugos tvorelė, kuri, tikimasi, išgelbės šiuos roplius išgelbės nuo žūčių po automobilių ratais.
Didžiuliu išbandymu žalčiams tapo keliai, ypač asfaltuoti, per kuriuos jie keliauja ar šildosi ant jų. Kai kuriuose keliuose kasdien žūva bent po keletą žalčių, o migracijų į žiemavietes ar iš jų, taip pat poravimosi metu – dešimtys. Dažniausiai žūva jau subrendę, vertingiausi individai. Vairuotojai dažnai nepamato ant kelio esančio žalčio ir nespėja jo aplenkti, sumažinti automobilio greitį ar sustabdyti automobilį, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Iki šiol jokių žalčių apsaugos priemonių prie kelių nebuvo taikyta. Eksperimentinė žalčių apsaugos tvorelė Asvejos regioniniame parke – pirmoji.
Ji taip sukonstruota, kad ant kelio esantys žalčiai ją gali peršliaužti ir saugiai patekti į mišką, tačiau jos negali įveikti iš miško pusės. Pasvirusi 45 laipsnių kampu miško pusėn, tvorelė turėtų nukreipti žalčius į po keliu esančią pralaidą.
Nors žalčiai Lietuvoje yra dažni, tačiau jų yra gerokai sumažėję. Tam didelės įtakos turėjo praeito amžiaus viduryje pradėti pelkių ir šlapynių sausinimo darbai. Taip buvo sunaikintos žalčių buveinės, daugelyje regionų šių gyvių nebeliko. Tiesa, yra vietų, pavyzdžiui, Asvejos regioninis parkas, kur žaltys – įprastas gyvūnas. Jis net pavaizduotas šio parko herbe.
