Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė ir teikia Seimui svarstyti pataisas, numatančias galimybę užsieniečiams steigti partijas Lietuvoje ir būti jų nariais.
Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė ir teikia Seimui svarstyti pataisas, numatančias galimybę užsieniečiams steigti partijas Lietuvoje ir būti jų nariais.
Pagal Teisingumo ministerijos parengtą siūlymą, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, turėtų turėti lygias galimybes su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir per rinkimus būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo gegužės.
Panašias pataisas Vyriausybė Seimui jau buvo pateikusi pernai, bet parlamentas joms nepritarė, nors Lietuva yra gavusi oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros. Pasak Europos Komisijos, Lietuvos pilietybės neturintys asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos ar EP rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai.
„Įstatyto projektu siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, bet nuolat ir teisėtai gyvena Lietuvoje ne mažiau kaip penkerius metus, nebus taikomas draudimas tapti politinės partijos nariais arba steigėjais“, – posėdyje sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Anot jo, nepriėmus pataisų Lietuvos grėstų piniginės sankcijos dėl ES teisės pažeidimo.
„Pažymėtina, kad net ir priėmus šiuos pakeitimus, Europos Sąjungos piliečiai dalyvaudami politinių partijų veikloje galės dalyvauti tik rinkimuose į EP arba savivaldybių tarybas“, – sakė ministras.
Po posėdžio J. Bernatonis žurnalistas prisipažino pats asmeniškai nepritariantis teikiamam siūlymui – jo vertinimu, lygias galimybes Lietuva jau užtikrinto įteisindama visuomeninius komitetus.
„Aš manau, kad mes išsprendėme šitą klausimą, kai sudarėme galimybes rinkimuose dalyvauti visuomeniniams komitetams ir tokios pozicijos aš laikysiuosi ir svarstymo metu. Tačiau šitas teikimas, kuris dabar yra, tai ne balandžio 1-osios pokštas, o vykdymas reikalavimo Europos Komisijos, derinimas su Europos Sąjungos įstatymais“, – kalbėjo ministras.
Teisės aktai numato, kad Lietuvoje politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų.
Lietuvos EP nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į EP kitoje ES valstybėje narėje.
Savivaldybės tarybos nariu Lietuvoje gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Rinkimuose dalyvauti gali ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
