Trečiadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose į misiją Centrinės Afrikos Respublikoje bus išlydimas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27 J su dešimties karių įgula.
Trečiadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose į misiją Centrinės Afrikos Respublikoje bus išlydimas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27 J su dešimties karių įgula.
Lietuvos kariai teiks logistinę paramą Prancūzijos vadovaujamai operacijai „Sangaris“, kuria siekiama stabilizuoti padėtį šioje Afrikos valstybėje.
Vieno mėnesio trukmės misijos metu Lietuvos kariai su „Spartan“ gabens operacijos krovinius ir personalą, koviniuose veiksmuose nedalyvaus.
Pagrindinė Lietuvos karinio orlaivio su įgula ir priežiūros personalu dislokacijos vieta bus N`Djamenos oro uostas Čade, iš kurio bus vykdomi skrydžiai į Centrinės Afrikos Respubliką.
Seimas kovo 18 dieną pritarė Lietuvos karių dalyvavimui šioje operacijoje.
Prancūzijos operacija „Sangaris“ vykdoma pagal 2013 m. gruodžio 5 d. priimtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją. Jos užduotis – stabilizuoti padėtį ir užkirsti kelią smurtui ir civilių aukoms, sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai šalyje.
Lietuva šioje operacijoje dalyvaus atsižvelgdama į Prancūzijos prašymą.
Operacija Centrinės Afrikos Respublikoje bus ne pirmas kartas, kai Lietuva tarptautinėse operacijose dalyvauja su Karinių oro pajėgų transporto pajėgumais. Nuo 2001 iki 2003 m. Lietuvos karinis transporto lėktuvas dalyvavo NATO vadovaujamose operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove.
ELTA primena, kad kariniai neramumai ir smurtas prieš civilius gyventojus buvusioje Prancūzijos kolonijoje Centrinės Afrikos Respublikoje prasidėjo 2013 m. kovo mėnesį. Humanitarinė situacija šalyje blogėja, pabėgėlių skaičius per metus išaugo dvigubai ir pasiekė 935 tūkstančius.
Religinių grupių susirėmimai prasidėjo, kai musulmonų sukilėlių grupuotė „Seleka“ 2013 metų kovą nuvertė prezidentą Francois Bozize`as, jo įpėdiniu paskirdama Michelį Djotodia. Krikščionių savigynos grupės nuo tada pradėjo ginkluotą sukilimą.
M. Djotodia nepavyko pažaboti smurto, ir jis, spaudžiamas kaimyninių valstybių, sausio 10-ąją atsistatydino.
