Politologai sako, kad penktajame metiniame pranešime daug dėmesio užsienio politikai skyrusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nenubrėžė ateities gairių.
Politologai sako, kad penktajame metiniame pranešime daug dėmesio užsienio politikai skyrusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nenubrėžė ateities gairių.
Tuo metu prezidentės teiginius apie vidaus politiką ekspertai vertina nevienareikšmiškai: vieni pasigedo konkretumo ir išgirdo rinkiminę retoriką, kiti sako, kad šalies vadovė buvo objektyvi.
„Be abejo, kad jis yra rinkiminis, dėl to optimistinis, jame yra šiek tiek politinės ataskaitos požymių“, – BNS sakė politologas Algis Krupavičius.
Anot jo, nors, kaip ir buvo galima tikėtis tarptautinių įtampų akivaizdoje, užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimai buvo perkelti į pranešimo pradžią, tačiau nepasakyta kažko naujo, tik kitaip nei ankstesniuose pranešimuose daug agitacijos būti patriotiškais, susitelkti vardan Lietuvos valstybės, nepriklausomybės.
 |
| A. Krupavičius, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr. |
„Apie užsienio politiką buvo daug kalbama, bet jeigu reikėtų pabandyti padaryti kažkokią labai apibrėžtą išvadą, kokį kelią siūlo prezidentė užsienio, nacionalinio saugumo klausimais, tai naujienų, matyt, ne itin atrastume“, – sakė A. Krupavičius.
Detalių kalbant apie užsienio politiką pasigedo ir politologas Tomas Janeliūnnas. Jo teigimu, teisingai įvardinti partneriai, užtikrinantys Lietuvai saugumo garantus, tačiau nėra aiškesnės pozicijos dėl santykių su Lenkija.
„Aiškiai nurodyta, kad JAV, Europos Sąjunga yra tie partneriai, į kuriuos galima atsiremti, nurodyta, kad kaimynai vienodai sureagavo į Rusijos okupaciją Kryme. Sakyčiau, gal kiek pritrūko aiškesnio nurodymo, ar mūsų santykiai su Lenkija jau yra perkrauti, ar tikrai nebeliko jokių problemų, ar užtenka vienodo požiūrio į tai, kas dedasi Kryme. Nes būtent tų santykių perkrovimo pastaraisiais metais labiausiai trūko“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė nesistengė kalbėti faktais, o tuos faktus, kuriuos minėjo, atrinko selektyviai.
„Prezidentė daugelyje temų liko ištikima sau. Pirmas dalykas – kai kalbėjo apie energetinę nepriklausomybę, daug iečių buvo sulaužyta vadinamų oligarchų atžvilgiu eilinį kartą kalbant Ezopo kalba, nesistengiant kalbėti faktais ir įrodymais (...). Blogai, kai yra kalbama bendrai. Buvo faktų, bet jie buvo atrinkti itin selektyviai, pavyzdžiui, kalbant apie teismus, policiją buvo pateikti apklausų rezultatai, aiškinama, kad pasitikėjimas teismais ir teisėsaugos sistema didėja, bet jei išeitume į gatvę, matyt, kad nuotaikos būtų gerokai kitokios“, – svarstė politologas.
Jo vertinimu, temų požiūriu pranešimas yra eklektiškas – daug temų, bet jos pristatomos gana paviršutiniškai.
„Prezidento pranešimai išgyvena žanrų krizę – pagal idėją jie turėtų būti vienu metu programiniai ir savotiškai ataskaitiniai, veikiausiai juose reikėtų labiau akcentuoti perspektyvą, kur Lietuva turi eiti pirmiausia tose srityje, už kurias pagal Konstituciją tiesiogiai atsako prezidentas (...). Jei norėtume surasti prezidentės pranešime programą Lietuvos ateičiai, tai tokios programos nėra“, – BNS sakė A. Krupavičius.
Kitokios nuomonės laikosi politologas Alvidas Lukošaitis – jo manymu, prezidentės metinis pranešimas atspindėjo strateginį požiūrį, o tokia ir yra jo paskirtis.
„Aš manau, gerai yra išlaikytas strateginio lygmens tonas, per daug nesiveliant į žemesnius lygmenis, problematikas politikoje. Žemiau leidžiantis jau prasidėtų taktiniai lygmenys arba viešųjų politikų lygmenys, o viešosios politikos yra smulkmė, mano nuomone. Tai yra įsivėlimas į faktinius viešųjų politikų reikalus būtų iš esmės ir paties metinio pranešimo nuvertinimas“, – sakė A. Lukošaitis, įžvelgęs prezidentės pranešime ir rinkimams skirtų „blizgučių“, nors apskritai jį vertinantis kaip subalansuotą.
Politologas T. Janeliūnas savo ruožtu nesiejo prezidentės kalbos ir temų bei retorikos pasirinkimo su artėjančiais rinkimais tvirtindamas, kad D.Grybauskaitė gan objektyviai įvertino esamą situaciją.
 |
| T. Janeliūnas, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr. |
„Tai greičiau buvo dabartinės situacijos įvertinimas, problemų įžvelgimas. Greičiau grįžtama prie klasikinio metinio pranešimo, kas buvo būdinga Valdui Adamkui. Prezidentė savo pranešimus daro ilgesnius, problemas apžvelgia panašiu stiliumi: nėra tokių kaltinimų, kurių buvo ankstesniais metais, daugiau yra bandymas nešališkai įvertinti situaciją, atsitraukus“, – pastebėjo politologas.
Kalbėdamas apie prezidentės akcentuotą informacinį karą, T. Janeliūnas atkreipė dėmesį į dar kartą išsakytą kritiką Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Gediminui Grinai. Anot jo, tai aiškus signalas, kad jei D.Grybauskaitė antrąkart taps prezidente, jis bus keičiamas.
„Prezidentė nevengė griežtai sukritikuoti ir Valstybės saugumo departamento veiklą, už kurio veiklą ji atsakinga kaip ir pati. Aiškiai buvo paminėta, kad VSD neužsiima grėsmių prevencija. Tai aiški nuoroda, kad jos netenkina, kaip veikia dabartinis VSD (...). Tai yra greičiausiai užuomina, kad jai tapus prezidente bus keičiamas VSD vadovas“, – sakė politologas.
„Visose politikų kalbose reikia matyti ir kontekstą – be abejo, prezidentė yra susierzinusi dėl nutekintų pažymų, dėl savo pareiškimų, kai ji kaltino Darbo partijos vadovus galimu bendradarbiavimu su Rusija ir VSD, be abejo, negali jai padėti, pateikti konkrečių įrodymų“, – apie prezidentės ir VSD santykius kalbėjo A. Krupavičius.
T. Janeliūnas taip pat atkreipė dėmesį, jog kasmet prezidentės kritikuota žiniasklaida šįkart kritikos susilaukė mažiau. Priešingai – prezidentė netgi kreipėsi savotiškos pagalbos informaciniame kare.
„Žiniasklaidai iš tiesų kritikos nebuvo, daugiau buvo kvietimas tapti atsakingais informacijos tarpininkais, ne prisidedančiais prie informacijos grėsmių, bet bandančiais sustabdyti jas. Čia – naujas dalykas, bet gan pozityvus, nėra bandoma konfliktuoti su žiniasklaida, nors galėjo būti pagunda kritikuoti tuos, kurie, anot jos, elgiasi nelojaliai valstybės saugumui“, – sakė jis.
T. Janeliūnas taip pat įžvelgė kiek perdėtą prezidentės optimizmą dėl energetinės nepriklausomybės.
„Kol kas dar neturime jokių tos nepriklausomybės vaisių – geriausiu atveju tai pamatysime 2015 metais. Aišku, labai gerai, kad artėja ta data, D.Grybauskaitė prie to prisidėjo gan akivaizdžiai. Bet kol kas nėra rezultatų vidaus energetikos pertvarkyme: labai aiškūs buvo kaltinimai dėl ICOR plėšikavimo, jie – labai tiesmuki.
Galėtų kilti klausimas – ar tai susiformavo tik šiemet, kodėl neturime rezultatų, kad to plėšikavimo jau šiandien nebūtų. Galėjo būti platesnis paaiškinimas, kas sutrukdė to išvengti: ar tai Vyriausybės prerogatyva, ar klausimas skirtas savivaldybėms, ar pati prezidentė galėjo užkirsti kelią šiai situacijai. Klausimas paliktas retorine apeliacijai „galėtų būti kitaip“. Bet kol kas nėra“, – sakė jis.
Politologas A. Lukošaitis tuo metu teigė, kad gal kiek perdėtai prezidentė kalbėjo apie permainas teismuose, kai „norima pateikta kaip esama“, tačiau gyrė prezidentę už konkrečius pasiūlymus, tokius kaip šilumos ūkio perdavimas valstybei, gynybos išlaidų padidinimas iki 2 proc. per penkmetį.
Kita vertus A. Lukošaitis sakė pasigendantis prezidentės paramos realiai dirbantiems.
„(Prezidentė) šiek tiek krepštelėjo sveikatos apsaugos sistemą, buvo keletas pastebėjimų, šitoje vietoje galima suklusti, bet aš pirmiausia suklusčiau kitaip. Norėjosi kitokių akcentų šitoje vietoje ir plačiau galima pagalvoti apie kai kada taip reikalingą ir prezidentės paramą, politinę atramą iš tikrųjų dirbantiems politikams“, – sakė politologas.
R. Lazutka: nepasakė, kaip kovoti su oligarchais
„Prezidentė pasakė, kas apvaginėja gyventojus. Tačiau tai jiems nėra naujiena, taigi kas iš to? Nereikia būti nei prezidente, nei profesoriumi, kad žinotum, jog mūsų komunalinių paslaugų kainos yra didelės, todėl kad tie ūkiai daugiausiai yra privatizuoti. Tai yra natūralios monopolijos ir valstybė turi jas prižiūrėti, kad kainos nebūtų išpūstos“, – portalui Delfi.lt sakė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
 |
| R. Lazutka, A. Ufarto (BFL) nuotr. |
Jo teigimu, tai yra savaime suprantami dalykai ir juos tik paminėti nepakanka.
„Klausantiems žmonėms atrodo, kad yra prezidentė ir kiti valdžios atstovai, oligarchai, kurie užgrobė savivaldybes ir energetikos-komunalinių paslaugų ūkius, tačiau neaišku, ką žmogui daryti tai sužinojus. Jis tai patiria kiekvieną mėnesį apmokėdamas sąskaitas. Tam nereikia laukti metinės kalbos. Būtų buvę įdomiau, jeigu būtų pasakyta, kas yra daroma ir kas trukdo pakeisti situaciją. Jeigu sakoma, kad trukdo oligarchai, tuomet žmogui belieka tik susikrauti lagaminus ir išvažiuoti, nes prezidentė irgi bejėgė?“ – kalbėjo R. Lazutka.
Profesorius pasigedo ir prezidentės dėmesio nedarbo lygiui visoje šalyje.
„Man atrodo, kad tai žmonėms yra labai reikšmingas klausimas. Taip pat ir mažos algos, neišsprendžiamas pensijų grąžinimo klausimas, apie kurį buvo užsiminta lyg tarp kitko kalbant apie kitus dalykus. Kitų šių vadovų kalbose būna atkreipiamas dėmesys į tai, kas įprastai svarbu žmonėms, pavyzdžiui, JAV prezidentai kreipiasi į moteris arba šeimas“, – Delfi.lt sakė R. Lazutka.
R. Lopata: kalbėjo lyg V. Adamkus
Politologas Raimundas Lopata pažymi, kad geopolitine prasme prezidentė neatrado nieko naujo nuo buvusio prezidento Valdo Adamkaus laikų – Lietuvos elgseną ir būvį lemia išoriniai veiksniai, todėl išoriniai veiksniai turi užtikrinti ir Lietuvos saugumą: tai yra euroatlantinė partnerystė ir strateginė partnerystė su Lenkija.
„Kai prezidentė atėjo, geopolitine prasme ji šnekėjo visiškai priešingai. Dabar ji šneka tą, ką būtų šnekėjęs V. Adamkus 2010 metais. Aš turiu omenyje geopolitinės situacijos vertinimą, kad išorinis veiksnys veikia mūsų elgseną. Reikia identifikuoti svarbiausius išorinius veiksnius, kurie padeda mums elgtis kaip valstybei. Ir jie yra tie patys, kurie buvo identifikuoti prie V. Adamkaus – tai atlantizmas ir strateginė partnerystė su Lenkija“, – Delfi.lt teigė R. Lopata, kuris šiuo metu vadovauja įmonių grupei „Arvi ir Ko“ priklausančiam Baltijos agroverslo institutui.
A. Bumblauskas: aišku, kas mūsų sąjungininkas
Istorikas Alfredas Bumblauskas teigė besidžiaugiantis, kad pranešime bent buvo paminėta Lenkija, nors iš tiesų prezidentė tik užsiminė, kad kilus tiesioginei grėsmei kaimynai – lenkai, lietuviai, latviai, estai – suvienijo pastangas saugumui užtikrinti.
 |
| A. Bumblauskas, A. Ufarto (BFL) nuotr. |
„Šįsyk paminėjo Lenkiją, bet tarsi per sukąstus dantis. Per penkerius metus pagaliau paaiškėjo, kad neturime kito varianto kaip tik strateginę partnerystę su Lenkija. Tai yra įtakingiausias mūsų kaimynas, NATO partneris. Jeigu kalbame apie informacinius karus, tai be Lenkijos potencialo vargiai kas įsivaizduotina. Lenkija mums svarbi visomis kryptimis – Ukrainos, Rusijos, Europos. Be Lenkijos intelektualinio potencialo Lietuva atrodo vaikiškai“, – Delfi.lt teigė A. Bumblauskas.
Istorikas teigia, kad apskritai Lietuvai reiktų pasiaiškinti, kokiu būdu mūsų šalyje atsiranda jėgos, kurios sugeba kvailai draskyti santykius su Lenkija. Tarp tų jėgų jis paminėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį.
„Jis yra mūsų pačių pagimdytas . Dar prieš penkerius metus jo balsas buvo nulinis. 1999 m., kai jis nepriėmė ordino iš prezidento Aleksandro Kwasniewskio, visiems buvo šokas, jis buvo išsišokėlis, o dabar kažkokiu būdu iš išsišokėlio jis tapo pretendentu į prezidentus“, – piktinosi A. Bumblauskas.
M. Laurinavičius: Lenkijos neįvertino pakankamai
„Vienintelis dalykas, ką išgirdau, kad per artimiausius penkerius metus mes pasieksime 2 proc. ribą BVP, skirto gynybai pagal NATO reikalavimus. Aš tikrai norėjau išgirsti, ką mes turime padaryti šiandien, nes po penkerių metų visko gali būti. Gal kas galvoja, kad tai panikos kurstymas, bet kai ne aš ar kiti apžvalgininkai Lietuvoje, bet amerikiečių žvalgyba paskelbia, jog iškilo grėsmė Baltijos šalių teritorijų okupavimui, tai mes turėtume iš tikrųjų vertinti padėtį adekvačiai, kaip vertina amerikiečių žvalgyba. Ir aš tikrai norėčiau išgirsti, ką mes darome šiandien, bet neišgirdau“, – teigė analitikas.
Jis taip pat pakartojo anksčiau išsakytas mintis, kad nesupranta, kodėl reikia keisti politinių partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, kai ir ankstesniuose susitarimuose buvo deklaruojamas siekis priartėti prie 2 proc. finansavimo gynybai.
Tačiau M. Laurinavičius pabrėžė, kad D. Grybauskaitės pranešimas net nelygintinas su Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso žodžiais, kuriuos jis pasakė vasario pabaigoje.
„Jis pasakė vieną svarbų dalyką, kad saugumas mūsų regione priklauso tiek nuo mūsų partnerio pasiryžimo mus ginti, tiek nuo mūsų pačių pastangų ir įdedamo darbo. Tai, ką pasakė prezidentė, kad mes tikimės, jos mus apgins NATO. Šitame pranešime aš nematau, ką mes padarysime patys jau šiandien“, – Delfi.lt komentavo M. Laurinavičius.
Analitikas pridūrė, kad Lietuvos santykiai su Lenkija yra labai blogi, o santykiai su Baltijos šalimis nėra tokie, kad juos būtų galima pavadinti strategine partneryste.
„Lenkijos vaidmuo absoliučiai nepaminėtas, bet aš turiu priminti, kad net jei kalbame apie tuos pačius NATO gynybos planus, tai juose Lenkijos vaidmuo esminis. Todėl reikia turėti tą galvoje“, – sakė M. Laurinavičius, pripažindamas, kad prasti santykiai su Lenkija yra abiejų šalių kaltė.
M. Laurinavičius sako apskritai pasigendantis prezidentės lyderystės visos Lietuvos saugumui svarbiausiuose klausimuose.
