Lietuvoje

2014.03.13 16:22

Pirmoji žinoma informacinė ataka, kurios pamokas išmoko ir V. Putinas

Eglė Samoškaitė, DELFI.lt2014.03.13 16:22

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie nacius ir ekstremistus naujojoje Ukrainos Vyriausybėje arba postringaudamas, kad Maidano smogikai buvo ruošiami Lenkijoje ir Lietuvoje, naudojasi senomis geromis informacinio karo technologijomis, kurios išrastos vis tik ne Rusijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie nacius ir ekstremistus naujojoje Ukrainos Vyriausybėje arba postringaudamas, kad Maidano smogikai buvo ruošiami Lenkijoje ir Lietuvoje, naudojasi senomis geromis informacinio karo technologijomis, kurios išrastos vis tik ne Rusijoje.

Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas, laikoma, kad pirmoji informacinė ataka buvo panaudota prieš Prūsijos ir Prancūzijos karą 1870–1871 m., pasibaigusį Vokietijos žemių suvienijimu.

„Tuo metu, galima sakyti, įvyko viena iš pirmųjų informacinio karo salvių, nes tais metais buvo panaudota žiniasklaida labai aiškiai siekiant išprovokuoti karinius veiksmus iš vienos iš valstybių“, – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtame seminare „Informacinio saugumo spragos ir grėsmės Lietuvoje“ sakė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, tuometinis Prūsijos ministras pirmininkas Otto von Bismarckas tikėjosi karu prieš Prancūziją galutinai paskatinti vokiečių žemių suvienijimą, tačiau norint pradėti karą reikėjo preteksto. Dar geriau, kad karą pradėtų pati Prancūzija.

Kaip žinoma, minimu laikotarpiu Europos politikoje dominavo Prancūzija, kuri trukdė vokiečių žemių vienijimui.

„Ir būtent tokia informacinė provokacija buvo įgyvendinta 1870 m. liepos mėnesį, kai Prancūzijos ambasadorius Prūsijoje perdavė tuometiniam Prūsijos karaliui Vilhelmui I Prancūzijos reikalavimus, kad Prūsija nesiūlytų į Ispanijos sostą Vokietijos dinastijos atstovo. Kancleris O. Von Bismarckas pasinaudojo šia depeša paskelbdamas ją spaudoje. Kitą dieną ji buvo paskelbta Prancūzijos dienraščiuose“, – teigė T. Janeliūnas.

„Bėda ta, kad šita depeša buvo išversta klaidingai, o pats O. von Bismarckas sustiprino tikrąjį telegramos turinį ir pateikė jį tokį, kad prancūzai, vedami savo nacionalinių vizijų, tiesiog privalėjo įsižeisti. O tas įsižeidimas buvo pretekstas paskelbti Prancūzijos kariuomenės mobilizaciją ir vos po 6–7 dienų paskelbti oficialų karą Vokietijai“, – tęsė politologas.

Kaip žodis tampa kūnu