Seimas ketvirtadienį ėmėsi bendros pozicijos dėl Ukrainos. Tiesa, vieninga pozicija nekvepėjo – „darbiečiai“ abejojo Seimo komitetų parengtu dokumento tekstu, o „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pateikė savo pareiškimo variantą.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi bendros pozicijos dėl Ukrainos. Tiesa, vieninga pozicija nekvepėjo – „darbiečiai“ abejojo Seimo komitetų parengtu dokumento tekstu, o „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pateikė savo pareiškimo variantą.
Dėl dokumento turinio konservatoriai R. Žemaitaitį čia pat apkaltino Kremliaus pozicijos retransliavimu.
Parlamentui ketvirtadienį pateikta Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetų parengta rezoliucija dėl „Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui“.
Dokumente Seimas „griežtai smerkia Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies Ukrainos teritorijos okupaciją ir Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybės Dūmos sprendimus dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje“ bei konstatuoja, kad Rusija „kelia grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES, ir NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje“.
„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas iš dalies kritikavo dokumentą. Mat jame nustatyta, kad Seimas Vyriausybei siūlo „siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, ypač priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos srityje, ir kviečia pateikti siūlymus dėl tolesnio šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo ir išlaidų krašto apsaugai didinimo“.
M. Zasčiurinskas pareiškė nuo 1988 m. esąs pacifistas, o priešraketinės gynybos iniciatyvą prilygino kitos valstybės karinių bazių steigimui Lietuvoje. Projektą pristatęs Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas „darbiečiui“ paaiškino, kad iniciatyva yra nukreipta į taiką, o jokių „kitų valstybių“ bazių Lietuvoje steigti neketinama.
Kiek kritiškai pasisakė ir „darbiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Jis užsiminė, esą į dokumento rengimą įtrauktos ne visos Seimo frakcijos, bet „darbiečiai“, nepaisant to, dokumento tekstą palaiko. G. Kirkilas replikavo, jog niekas nušalintas nebuvo, o „darbiečiai“ taip pat.
R. Žemaitaitį apkaltino kartojant Kremliaus reikalavimus
Tuo metu „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis įregistravo alternatyvų Seimo rezoliucijos projektą, kuriame Lietuva ne taip griežtai pasisakytų dėl Krymo referendumo, kurį kone visa ES vadina neteisėtu ir niekiniu. Be to, R. Žemaitaičio projekte Ukraina raginama grįžti prie vasario 21-osios susitarimo, kurį pasirašęs Viktoras Janukovyčius staiga dingo iš šalies.
Konservatoriai R. Žemaitaitį kaltino, esą šis pateikė dokumentą, kuriame iš esmės persakoma Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pozicija.
„Staiga prieš pat posėdį R. Žemaitaitis, kuris kartu su B. Bradausku per Lietuvos pirmininkavimą ES neleido rodyti filmo apie Kovo 11-osios salę, įregistruoja alternatyvų projektą, kuriuo siūlo išbraukti esminį punktą dėl požiūrio į taip vadinamą referendumą Kryme. Vietoje to – įrašyti Putino reikalavimą, kad Ukrainos valdžia kuo greičiau grįžtų prie 2014 m. vasario 21 d. kompromisinio susitarimo. Tai reiškia, kad jie siūlo į Ukrainą grąžinti V. Janukovyčių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ piktinasi konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
G. Kirkilas neslėpė skeptiškai vertinantis R. Žemaitaičio iniciatyvą ir ragino pritarti savajam rezoliucijos variantui.
