Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso galimybės kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose priklausys tik nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Tokios nuomonės laikosi Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso galimybės kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose priklausys tik nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Tokios nuomonės laikosi Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius.
Teismas turi atsakyti į klausimą, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostata, pagal kurią apkaltos metu pašalinti politikai į Seimą kandidatuoti negali tik ketverius metus, neprieštarauja Konstitucijai.
Jo tvirtinimu, net jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistruotų R. Paksą kandidatu, jo karjera Seime vis tiek priklausytų nuo Konstitucinio Teismo sprendimo.
„Jeigu VRK, nelaukdama Konstitucinio Teismo sprendimo, įregistruotų R. Paksą kandidatu, tai viskas priklausys tik nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Jeigu sprendimas bus nepalankus, tai toks asmuo negalės būti renkamas. Mums reikia tiesiog palaukti sprendimo“, – sakė profesorius.
Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas pradės nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymas, sudaręs sąlygas R. Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, neprieštarauja Konstitucijai.
Trečiadienį „Tvarka ir teisingumas“ VRK ketina pateikti pareiškinius dokumentus, o sprendimą dėl kandidatų registravimo arba atsisakymo registruoti, VRK privalo priimti ne vėliau nei per 10 dienų.
„Tvarka ir teisingumas“ rinkimuose kelia 71 kandidatą vienmandatėse apygardose bei 141 kandidato sąrašą daugiamandatėje apygardoje – jame pirmuoju numeriu įrašytas R. Paksas.
„Rinkimų procesas nebus pasibaigęs, čia tik proceso pradžia, todėl turės būti paklūstama Konstitucinio Teismo sprendimui. Jeigu Konstitucinis Teismas nutars, kad R. Paksas negali (kandidatuoti – DELFI), tai registracija bus panaikinta ir viskas. Ir jis tokiu atveju negalėtų būti renkamas“, – teigė Mykolo Romerio universiteto profesorius.
DELFI primena, kad pernai sausį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus.
Teismas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija tokiu klausimu Europoje yra labiau išimtis nei taisyklė, o klausimas dėl proporcingumo kilo ne tik dėl to, kad draudimas būti renkamam Seimo nariu turėjo galioti visą politiko gyvenimą, bet ir dėl to, kad šis sprendimas negalėjo niekaip būti apskųstas, mat buvo įtvirtintas kaip konstitucinė doktrina.
R. Paksas iš prezidento pareigų Seimo sprendimu buvo pašalintas 2004 m. Jis buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak Konstitucinio Teismo, „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš Respublikos Prezidento pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo“.
Suformavus tokią konstitucinę doktriną nuostata dėl neatšaukiamo ir visą gyvenimą trunkančio draudimo eiti pareigas, susijusias su priesaika Lietuvos Respublikai. Buvo įtraukta ir į Seimo rinkimų įstatymą.
