Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigiamai įvertino trečiadienį pateiktus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus dėl nemokamos medicinos sampratos, priemokų, Privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) įmokų bei viešų ir privačių gydymo įstaigų finansavimo. Anot jo, KT aiškiai pasakė, jog papildomos priemokos yra galimos tik tam tikrais atvejais, kuriuos palikta nustatyti Seimui.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigiamai įvertino trečiadienį pateiktus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus dėl nemokamos medicinos sampratos, priemokų, Privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) įmokų bei viešų ir privačių gydymo įstaigų finansavimo. Anot jo, KT aiškiai pasakė, jog papildomos priemokos yra galimos tik tam tikrais atvejais, kuriuos palikta nustatyti Seimui.
Pasak V. P. Andriukaičio, KT pasakė, kad įstatymas nepaneigia papildomo savanoriško privataus draudimo galimybės ir galimybės tiesiogiai mokėti už paslaugas. Tačiau, ministro teigimu, reikia atskirti medicinos pagalbą ir gydymą bei su tuo susijusias sveikatos priežiūros paslaugas.
„Šiandien apie gydymą ir apie medicinos pagalbą išvis nešnekame (...) kai kalbame tik apie paslaugas, žmonės supranta, kad jie negydomi, o viskas pridengiama paslaugų teikimu“, – teigė ministras.
KT, anot ministro, pabrėžė, kad sveikatos sistema turi užtikrinti visiems vienodą gydymą ir sveikatos paslaugų prieinamumą, taigi Lietuvoje negalima nusipirkti geresnio gydymo.
KT išaiškino, kad už tam tikras sveikatos apsaugos paslaugas, išskyrus nemokamą medicininę pagalbą, tam tikrais atvejais gali būti atsiskaitoma iš privačių finansinių šaltinių, o tai konkretizuoti palikta Seimui.
„Šiandien manoma, kad bet kuriais atvejais galima imti priemokas (...), tačiau tarkim įstatymų leidėjas nustatys 5 tokius atvejus, už kokias 5 paslaugas ir viskas“, – tvirtina V. P. Andriukaitis.
Ministro teigimu, tokios paslaugos gali būti susijusios su servisu, tam tikromis kosmetinėmis, rekonstrukcinėmis operacijomis, prisidėjimo prie naujausių technologijų įgyvendinimu.
„Kitaip sakant Lietuvoje negalima turtingesniems asmenims nusipirkti geresnį gydymą, PSD turi garantuoti tą patį gydymą kiekvienam žmogui, kaip ir nemokama medicinos pagalba turi būti garantuojama kiekvienam Lietuvos žmogui, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties“, – reziumuoja ministras.
V. P. Andriukaitis teigiamai įvertino ir kitus KT išaiškinimus. Pasak jo, darbo grupei kilo sunkumų išsiaiškinti, kada konkrečiai baigiasi žmogaus gyvybei išsaugoti būtina medicinos pagalba.
„Yra atvejų kai žmogų jau išgelbėjome, staiga perkėlėme į palatą gydymui ir po 2-3 dienų jo būklė vėl grėsmingai pablogėja ir jį reikia grąžinti į reanimaciją. Kaip tuomet traktuoti pagalbą (...) ar jis yra asmuo, kurio gyvybė jau išgelbėta ir tada jo gydymas dengiamas iš PSDF lėšų ar šis laikotarpis kai būklė dar nėra stabili“, – pasakojo V. P. Andriukaitis.
KT, pasak ministro, išaiškino, jog papildomų simptomų, kurių gydymas padengiamas iš valstybės lėšų, nustatymas yra galimas, jeigu valstybė tam turi finansinių galimybių.
Kitas svarbus KT sprendimas, pasak V. P. Andriukaičio, yra išaiškinimas, jog gyvybei išgelbėti būtina institucijų infrastruktūra savaime suponuoja ir prioritetą, kad jos gali teikti PSDF finansuojamas paslaugas.
„Kuomet kėlėme klausimą, jog viešieji finansai turi būti nukreipti į infrastruktūrą, šiandien atsakau – gavome teigiamą atsakymą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
KT savo išaiškinime trečiadienį pažymėjo, jog valstybės biudžeto lėšos valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms turi būti skiriamos nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti bei šių įstaigų tinklo veikimui užtikrinti, tačiau jeigu pagalba negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose ir dėl to yra teikiama kitur – ji taip pat turi būti finansuojama iš biudžeto lėšų.
Kitas labai svarbus aspektas, anot ministro, yra KT išaiškinimas dėl to, kad Seimas pats galės nustatyti, koks turėtų būti PSD įmokų dydis ir nuo kokių būtent pajamų jis turėtų būti apskaičiuojamas
„Dabar diskutuosime, kaip skaičiuoti PSD, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad galima įtraukti įvairias pajamas, ne tik darbo užmokesčio. Štai dar vienas aiškumas – galime skaičiuoti pajamas nuo kapitalo, nuo dividendų ir žiūrėti, kaip daryti. Tai bus įstatymo leidėjo diskrecija“, – teigia V. P. Andriukaitis.
Jis palaiko progresinę mokesčių sistemą, tačiau dėl konkretaus modelio, ministro teigimu, bus diskutuojama.
ELTA primena, jog KT trečiadienį paskelbė išaiškinimą, kuriame teigiama, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta gyvybiškai būtinos – reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija ir ji nėra tapatinama su medicinos pagalba žmogaus sveikatai gelbėti ir išsaugoti.
Savo sprendime KT taip pat išaiškino, kad Konstitucijoje nėra nustatyta, koks turėtų būti PSD įmokų dydis ir nuo kokių būtent pajamų jis turėtų būti apskaičiuojamas – tai turi nustatyti Seimas. Jeigu nustatomos skirtingos, nuo asmens pajamų priklausančios įmokos, nuo to nepriklauso teikiamų paslaugų apimtis – ją lemia apdraustųjų sveikatos poreikiai, sukauptų PSD lėšų kiekis ir sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo prioritetai. Teismo sprendime taip pat pabrėžiama, kad PSD turi būti skirstomos atsakingai ir racionaliai, turi būti užtikrinta nuolatinė jų naudojimo kontrolė.
Sprendime pažymėta kad Seimas turi įgaliojimus nustatyti, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių. Įstatymu gali būti nustatyta ir tokia sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarka, kai tam tikrais atvejais, paciento pasirinkimu, iš privačių finansavimo šaltinių galėtų būti apmokama tam tikra sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, dalis.
