Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakytų registruoti partijos Tvarka ir teisingumas lyderį Rolandą Paksą kandidatu Prezidento rinkimuose, į kovą stotų „tvarkiečiai“ su Petru Gražuliu priešakyje, tačiau kol kas jie tikisi teigiamo atsakymo.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakytų registruoti partijos Tvarka ir teisingumas lyderį Rolandą Paksą kandidatu Prezidento rinkimuose, į kovą stotų „tvarkiečiai“ su Petru Gražuliu priešakyje, tačiau kol kas jie tikisi teigiamo atsakymo.
„Mes tikimės palankaus sprendimo. Tikimės gauti parašų rinkimo lapus ir esame pasiruošę pradėti rinkimų kampaniją“, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis.
Jeigu R. Paksas nebus įregistruotas politinės kampanijos dalyviu, „tvarkiečiai“ žada tokį VRK sprendimą skųsti pirmiausia Lietuvos teismams, o paskui, jeigu reikės, – ir Europos Žmogaus Teisių Teismui, kelti klausimą Europos Taryboje.
„Manau, kad tokiu atveju nebus demokratiški ir legitimūs rinkimai, kadangi neleidžiama žmonėms apsispręsti“, – sakė P. Gražulis.
Kaip ELTA jau skelbė, partija Tvarka ir teisingumas šeštadienį suvažiavime nusprendė siųsti savo lyderį R. Paksą ir į Prezidento, ir į Europos Parlamento (EP) rinkimus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas yra pareiškęs abejonių, ar R. Paksui bus leista kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose.
„Nėra Konstitucijos pataisos, aš manau, kad būtų neįmanoma jo registruoti“, – teigė jis.
Kaip žinoma, Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti Prezidento posto.
Tačiau partija Tvarka ir teisingumas yra įsitikinusi, kad esą tam kelius atveria Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas padarytam nusižengimui.
„Pagal KT išaiškinimą, Konstitucijos nereikia keisti, kadangi ES teisės aktai ir sprendimai yra aukštesni už Lietuvos sprendimus ir yra tiesiogiai taikomi. Mes pasinaudojome šiuo KT išaiškinimu ir priėmėme tokį sprendimą“, – sakė P. Gražulis.
Vis dėlto šis KT išaiškinimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant Lietuvos banko kompetencijos pinigų emisijos srityje klausimus, sukėlė diskusijų net ir tarp pačių KT teisėjų. Vienas jų, Egidijus Šileikis, pareiškė savo atskirąją nuomonę, kad paskelbtame nutarime KT esą nepagrįstai ignoravo Lietuvos Respublikos viršenybės prieš ES teisę.
