„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko Rolando Pakso atstovai pirmadienį ketina pateikti reikiamus dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kad nušalintasis prezidentas būtų registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu ir galėtų rinkti lėšas prezidento rinkimų kampanijai.

Tačiau Seimas nepriėmė reikiamų Konstitucijos pataisų, kad R. Paksas galėtų siekti prezidento posto, todėl VRK laukia galvosūkis – užkirsti kelią R. Paksui ties pirmuoju laipteliu ar vėliau.

Pirmas etapas

Kaip DELFI pasakojo VRK narys Jonas Udris, kandidato į prezidentus registracija susideda iš kelių etapų.

Pirma, asmuo siekia politinės kampanijos dalyviu ir iki vasario 20 dienos pristato reikiamus dokumentus. Sprendimą dėl kampanijos dalyvio registravimo per tris dienas priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas komisijos narys.

Jeigu žmogus neregistruojamas politinės kampanijos dalyviu, sprendimą jis gali skųsti visai komisijai. Jeigu VRK atsakymas netenkina, galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tapęs savarankišku politinės kampanijos dalyviu, asmuo įgyja teisę priimti aukas. R. Paksas gali suklupti ties pirmuoju laipteliu.

Pavyzdžiui, šiemetiniams rinkimams politinės kampanijos dalyve nebuvo registruota Danutė Balsytė-Lideikienė, tačiau atsisakymas registruoti asmenį savarankišku politinės kampanijos dalyviu turi būti motyvuotas.

Antras etapas

Jeigu R. Paksas praeitų ties pirmuoju laipteliu ir būtų registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu, jo lauktų antras išbandymas – registracija pretendentu į kandidatus. Tam reikia pateikti pareiškimo dokumentus bei sumokėti rinkimų užstatą, kuris yra 11 525 litai.

Tačiau pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, pretendentas į kandidatus turi atitikti įstatymų reikalavimus būti kandidatu.

Šiuo atveju patikrinimą, ar asmuo atitinka visus reikalavimus būti kandidatu, atlieka visa VRK. Jeigu ji nustatys, kad R. Paksas neatitinka reikalavimų būti kandidatu, jam parašų rinkimo lapai išduodami nebus.

Pagal Lietuvos Konstituciją, prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau nei pastaruosius trejus metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau nei 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Kandidatu registruojamas asmuo, kuris surenka ne mažiau nei 20 tūkst. jį remiančių piliečių parašų.

R. Paksas pagal 2004 m. gegužės 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimą negali būti renkamas ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėju, Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.

Nuostata, kad šiurkščiai Konstituciją pažeidęs ar priesaiką sulaužęs asmuo, kuri Seimas apkaltos tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas prezidentu yra įrašyta ir Prezidento rinkimų įstatyme.

„Jeigu jis bus registruotas politinės kampanijos dalyviu, tai vėliau parašų rinkimo lapai jam greičiausiai nebus išduodami, nes mes tikrinsime, ar R. Paksas atitinka reikalavimus būti kandidatu“, – sakė J. Udris.

Tačiau VRK sprendimas galės būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Tvarkiečiai“ sustabdė balsavimą dėl Konstitucijos

DELFI primena, kad siekiant R. Paksą kelti kandidatu prezidento rinkimuose Seime turėjo būti priimtos Konstitucijos pataisos. Tačiau neeilinės sesijos metu „tvarkiečiai“ paprašė išbraukti iš darbotvarkės antrąjį balsavimą dėl Konstitucijos pataisų, nes apskaičiavo, kad pagrindinio šalies įstatymo pakeitimams balsų neužteks.

Minimos Konstitucijos pataisos numatė, kad apkaltos tvarka iš prezidento posto pašalintam ar Seimo nario mandato netekusiam politikui sankcijas numato specialus Konstitucinis įstatymas. Jame savo ruožtu pažymima, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą pareigų netekęs asmuo prezidentu ir Seimo nariu gali būti renkamas praėjus 8 metams nuo pašalinimo iš pareigų ar mandato atėmimo.

R. Paksui tai būtų leidę kandidatuoti prezidento rinkimuose 2014 metais.

Kitą dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijos pataisų modifikacija Seime buvo atlikta prieštaraujant pagrindiniam šalies įstatymui, nes iniciatorių pataisų esmė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo iškreipta.

„Seimo komitetai ar kiti struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turintis subjektas“, – savo nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas.

Kaip žinoma, R. Paksas 2004 m. apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento posto. Politikas buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.

Po apkaltos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai. Taip R. Paksas neteko teisės nei kandidatuoti į Seimą, nei į prezidento postą.

Tačiau Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus. Apie galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose EŽTT nepasisakė.