Rugpjūčio 23-ąją automobilių kolona pajudės nuo Vilniaus iki Latvijos pasienio, Saločių, kur įvyks susitikimas su Latvjos Nepriklausomybės Akto signatarais, Tautos fronto veikėjais bei šiandieniniais politikais. Taip bus minima „Baltijos kelio“ 23 metų sukaktis. Vienos iš akcijos organizatorių, signatarės Birutės Valionytės teigimu, „Baltijos kelias“ kartu yra rinkimų išvakarės, o šios akcijos dvasia svarbi kiekvienam lietuviui – kad nubustų ir suprastų savo pareigą ateiti į rinkimus.
Rugpjūčio 23-ąją automobilių kolona pajudės nuo Vilniaus iki Latvijos pasienio, Saločių, kur įvyks susitikimas su Latvjos Nepriklausomybės Akto signatarais, Tautos fronto veikėjais bei šiandieniniais politikais. Taip bus minima „Baltijos kelio“ 23 metų sukaktis. Vienos iš akcijos organizatorių, signatarės Birutės Valionytės teigimu, „Baltijos kelias“ kartu yra rinkimų išvakarės, o šios akcijos dvasia svarbi kiekvienam lietuviui – kad nubustų ir suprastų savo pareigą ateiti į rinkimus.
Akcijos koordinatorius Arūnas Grumadas penktadienį Seime teigė, kad tie, kurie dalyvavo 1989-aisiais, dabar yra jau kur kas vyresnio amžiaus: „Buvo ir daug mažų vaikų, kurie dabar turi savo vaikų, yra sukurtos šeimos. Tai buvo prieš 23 metus, kuo toliau, tuo mažiau prisimename, kaip visa tai vyko. Trūkumas šios žinios yra labai akivaizdus“, – į renginį kvietė A. Grumadas.
Tuo metu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė pažymėjo, kad „Baltijos kelias“ yra rinkimų išvakarės, o šios akcijos dvasia svarbi kiekvienam lietuviui. Signatarė vylėsi, kad rugpjūčio 23-ąją Lietuvos piliečiai supras savo pareigą ateiti į rinkimus ir pasakyti savo nuomonę.
„Jei mes nesame patenkinti šiandienos situacija, o tokių žmonių yra dauguma, turime ateiti į rinkimus, suvokti ir gyventi „Baltijos kelio“ dvasia, nes tik ši idėja mus vienija ir palaiko. Vienas yra visiškai aiškus dalykas –„Baltijos kelio“ dvasia turi tą abejingąjį pažadinti, kad jis nubustų ir suprastų savo pareigą. Niurzgėti ant valdžios ir būti nepakančiam, piktam, abejingam, [sakyti], kad niekas nuo manęs nepriklauso, yra, deja, netiesa. Nuo jo daug priklauso, jei jis yra aktyvus ir ateina pasakyti, ką jis galvoja “, – kalbėjo Birutė Valionytė.
Alvydas Medalinskas, vienas iš akcijos organizatorių, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, tikino, kad reikia minėti ne tik tas dienas, kurios susijusios su valstybingumo kūrimu – Karaliaus Mindaugo dieną, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, bet ir tas, kurios reiškė tautos tautos pakilimo procesą.
„Švęskime tą dieną, kai žinojome, jog esame laisvi. Vadovaukimės tomis vertybėmis, kuriomis vadovavosi „Baltijos kelio“ dalyviai. Tik trijų Baltijos šalių solidarumas atvėrė kelią į laisvę“ , – ragino A. Medalinskas.
Automobilių žygis prasidės Vilniuje, 13 val. žygio dalyviai rinksis prie Katedros aikštės. Žadama, kad kolona apjuos Katedros aikštę iki Pilies gatvės. Vėliau bus riedama iki Ukmergės, vakare žadama vykti į Panevėžį. 19.30 val. planuojama pasiekti Latvijos sieną, kur ir įvyks susitikimas su Latvijos gegužės 4-osios Nepriklausomybės deklaracijos signatarais, politikais ir visuomenės veikėjais.
Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 d. minint 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto metines. Tuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą 600 km grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais.
