Politologai neabejoja, kad Daliai Grybauskaitei, nusprendusiai siekti antros kadencijos, Prezidento rinkimų kova šįkart nebus lengva. Mat yra ne vienas kontraversiškas klausimas, į kurį šalies vadovė debatų metu privalės turėti atsakymą.
Politologai neabejoja, kad Daliai Grybauskaitei, nusprendusiai siekti antros kadencijos, Prezidento rinkimų kova šįkart nebus lengva. Mat yra ne vienas kontraversiškas klausimas, į kurį šalies vadovė debatų metu privalės turėti atsakymą.
Dalia Grybauskaitė šią savaitę pati patvirtino tai, kuo beveik niekas neabejojo. Ji sieks prezidento posto antrajai kadencijai. Ši rinkimų kampanija skirsis nuo praėjusios, todėl jai, matyt, teks atsakyti į ne itin parankius klausimus. Tokius kaip pernelyg ilgai vengti biografijos faktai, patarėjų galimas dalyvavimas nutekinant slaptą informaciją, prieš penkerius metus pradėta ir niekaip pasibaigusi kova su oligarchais.
Įdomu, ir kaip ji pasinaudos konservatorių ir liberalų parama, kurie dar net nesulaukę jos apsisprendimo dalyvauti rinkimuose pareiškė ją remsią. Pati prezidentė dar spalį paskelbusi, kad ji nepriklausoma kandidatė ir jokios paramos jai nereikės, šią savaitę tą pakartojo.
Pabrėžti nepartiškumą apsimoka
Tyrimai rodo, kad žmonės partijomis ne itin pasitiki, todėl šalies vadovė pabrėždama savo nepartiškumą elgiasi teisingai viešųjų ryšių prasme. Tik ar ji išsivers be paramos? Ir politologai, ir prezidentei paramą reiškiančios partijos sako, kad neišsivers.
„Truputį keistai atrodo, kadangi politikoje vienas žmogus – be komandos, be organizacijos – iš esmės yra bejėgis. Parama turi būti, pagaliau – kas surinks parašus? Tėvynės sąjunga ir liberalai yra rimtos ir didelės partijos, turinčios skyrius visuose miestuose, tai ta problema iš karto išsisprendžia“, – tvirtina M. Romerio universiteto docentas dr. Vytautas Dumbliauskas.
„Mes planuojame dalyvauti renkant parašus. Šiuo atveju, man atrodo, kažkokių emocijų ar užsigavimų rodyti tikrai nereikia“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
„Mes pasisakydami, kad remiam ją, atsisakom kelti savo partijos kandidatą ir galim suteikti tam tikrą organizacinę paramą, kuri rinkimuose yra reikalinga“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Orientuojasi į vyresniąją kartą?
2009-iais, tuomet dar kandidatė į prezidentus D. Grybauskaitė, LRT radijo laidoje teigė, kad didžiausia Lietuvos problema – oligarchai ir, jei bus išrinkta, kovos su jais. D. Grybauskaitė tapo prezidente, tačiau prabėgo penkeri metai ir, panašu, kad oligarchai tik sustiprėjo. Taip galima spręsti iš pačios prezidentės žodžių: „Naujas formas įgavę oligarchiniai dariniai skaldo ir dalinasi Lietuvą, nutolindami mūsų visų geresnio gyvenimo viltis“.
Komentuodamas šį pasisakymą Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas sako, kad bet kas galėtų paklausti, o ką gi prezidentė veikė pastaruosius penkerius metus, kad oligarchai vis dar čia.
„Tai rodo, kad ji arba silpna – jei ji silpna ir nesusidoroja su savo darbu, ir oligarchai vis dar yra, tai ji netinkama toms pareigoms. Arba – tų oligarchų nebuvo ir juos sugalvojo kaip tam tikrą baubą, kuriuo populistiškai galėtų gąsdinti visuomenę“, – sako M. Jurkynas.
„Jeigu ji turi galvoje kažkokį konkretų asmenį ar struktūrą, tai reikia įvardinti. Bet, matyt, ji negali pateikti faktų, negali argumentuoti taip, kaip to reikalauja teisinis, juridinis reglamentas. Kadangi negali įrodyti, tai kalba bendrai – yra priešų. Gerbiamieji, tai yra demagogija ir aukščiausias populizmo laipsnis“, – tvirtina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Lauras Bielinis.
Per penkerius metus prezidentė taip nė karto ir neįvardijo jokių konkrečių asmenų ar organizacijų. Tad galima tik spėti, ar už žodžio „oligarchai“ slypi konkrečios pavardės, ar tiesiog pinigai, kuriais galima nusipirkti reikalingą politinį sprendimą.
„Turint galvoje tam tikrą mūsų visuomenės nusistatymą prieš tokias verslo grupes ir apskritai vyresniosios kartos požiūrį į verslininkus kaip į spekuliantus, kaip į kažką tokio nešvaraus, o ta vyresnioji karta, pensininkai, labai aktyviai balsuoja, tai, matyt, yra kalbama orientuojantis į tuos aktyviuosius, kurie tikrai ateis į rinkimus, nes jaunimas dažnai neturi laiko“, – mano V. Dumbliauskas.
Teks atsakyti į kontroversiškus klausimus
D. Grybauskaitei šį kartą rinkimų kova lengva nebus, neabejoja politologai. Esą prezidentė oponentų gali būti labai kritikuojama, nes yra ne vienas kontraversiškas klausimas, į kurį D. Grybauskaitė debatų metu privalės turėti atsakymą.
„Įsivaizduočiau, nors tai nebūtinai gali būti tiesa, kad Z. Balčytis kritikuos prezidentę kaip konservatorių atstovę, priešpastatys kartu su ja konservatorių nepopuliarią politiką ir taip bandys rodyti, kad socdemai yra alternatyva“, – svarsto M. Jurkynas. Klausimų gali kilti ir dėl komandos. D. Grybauskaitę paliko ne vienas patarėjas, o prieš keletą mėnesių jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė įsivėlė į VSD pažymos nutekinimo skandalą ir šis klausimas vis dar lieka atviras.
„Jeigu kalbėsime apie prezidentę ir prezidentūros reikalus, tai čia iškyla informacijos nutekinimo skandalas ir D. Ulbinaitės vaidmuo jame – tai nebaigta byla. Manyčiau, jeigu Seimas, jeigu oponentai išdrįs ir jeigu turės politinės valios, tai gali tapti rimta problema prezidentei“, – sako L. Bielinis.
Suvokdama, kad ir biografija, dėl kurios slėpimo prezidentę kaltino kai kurie oponentai, taip pat turės reikšmės rinkimuose, D. Grybauskaitė šią savaitę atskleidė kai kuriuos faktus. Tiesa, oponentų tai nenuramino. Jų teigimu, prezidentė ir toliau sako netiesą. Tai tik įrodo, kad D. Grybauskaitė turės nemažai manevruoti norėdama įveikti priešininkus.
