Nauja valdžia išpūtė ministerijų vadovybės – viceministrų ir ministrų patarėjų – aparatus. Opozicija suskaičiavo, kad dabar čia dirba penktadaliu daugiau politinio pasitikėjimo tarnautojų nei ankstesnės Vyriausybės darbo pabaigoje.
Nauja valdžia išpūtė ministerijų vadovybės – viceministrų ir ministrų patarėjų – aparatus. Opozicija suskaičiavo, kad dabar čia dirba penktadaliu daugiau politinio pasitikėjimo tarnautojų nei ankstesnės Vyriausybės darbo pabaigoje, rašo „Lietuvos žinios“.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma surinko duomenis, kiek viceministrų ir ministrų patarėjų dirbo ministerijose praėjusios Vyriausybės darbo pabaigoje ir kiek jų dirba dabar. Paaiškėjo, kad daugumoje ministerijų politinio pasitikėjimo tarnautojų padaugėjo. Praėjusią kadenciją dirbo 78 viceministrai ir patarėjai, dabar – 94. Pareigybių skaičiaus augimui pažaboti svarstoma rengti įstatymo pataisas.
Sumažino atlyginimus
Labiausiai išsipūtė Teisingumo ministerijos politinio pasitikėjimo tarnautojų korpusas. 2008–2012 metų kadencijos pabaigoje čia dirbo du viceministrai ir trys ministro patarėjai. Dabar pluša trys viceministrai, o ministrui Juozui Bernatoniui talkina penki patarėjai. „Norėčiau pabrėžti, kad viceministrų ir patarėjų skaičius neviršija numatyto etatų skaičiaus ir nereikalauja papildomų pinigų iš mokesčių mokėtojų – darbo užmokesčio fondas nėra viršytas. Mano pirmtako politinės komandos atstovai gaudavo gerokai didesnius atlyginimus, o aš juos sumažinau daugiau nei šeštadaliu. Tad vieni moka daugiau, o kiti, taip pat ir aš, mokesčių mokėtojų pinigus naudoja efektyviau“, – LŽ sakė J. Bernatonis.
Penkiose ministerijose politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius ūgtelėjo dviem. Energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui pataria trys žmonės, o jo pirmtakui pakako vieno patarėjo. „Įstatymai nenustato ministro patarėjų kvotos. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerija atsisakė egzistavusios ydingos praktikos kiekvienu klausimu samdytis brangiai mokamus ekspertus, konsultantus ir teisininkus, o, palyginti 2013 metais išmokėtas priemokas su 2012 metais, buvo sutaupyta 90 tūkst. litų“, – aiškino energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė.
Finansų ir Susisiekimo ministerijose dirba po vieną viceministrą ir po vieną ministro patarėją daugiau nei praėjusios Vyriausybės kadencijos pabaigoje. Sveikatos apsaugos ir užsienio reikalų viceministrų skaičius nepakito, tačiau ministrai įdarbino daugiau patarėjų. Vytenis Povilas Andriukaitis ir Linas Linkevičius turi po du patarėjus daugiau nei jų pirmtakai. Vienam talkina šeši, kitam – penki patarėjai. „Sveikatos apsauga – labai platus, bet chaotiškas sektorius. Situacija netenkino, pasiryžome spręsti susikaupusias problemas, o tam reikia stipraus kolektyvo: buvo suburta trijų viceministrų ir šešių patarėjų komanda“, – motyvavo V. P. Andriukaitis.
Pasispaudė vos keli
Socialinės apsaugos ir darbo bei vidaus reikalų ministrai Algimanta Pabedinskienė ir Dailis Alfonsas Barakauskas taip pat pagausino patarėjų komandas. Jiems talkina po vieną patarėją daugiau nei anksčiau šioms ministerijoms vadovavusiems politikams.
Švietimo ir mokslo ministerijoje dirba dviem viceministrais daugiau nei 2012-aisiais. Tiesa, ministras Dainius Pavalkis turi vienu patarėju mažiau nei jo pirmatakas. Po vieną viceministrą daugiau dirba ir Kultūros bei Žemės ūkio ministerijose.
Krašto apsaugos ministerijoje viceministrų ir ministro patarėjų skaičius nepasikeitė – jų dirba po tris. Dviejose ministerijose – Ūkio ir Aplinkos – politinio pasitikėjimo tarnautojų kiek sumažėjo. Ūkio ministrui Evaldui Gustui talkina vienu patarėju mažiau nei jo pirmtakui. Aplinkos ministerijoje atsirado vienu viceministru daugiau, bet ministras Valentinas Mazuronis išsiverčia su vienu patarėju, o ankstesniajam talkino trys.
V. Mazuronis aiškino, kad ministerijos valdymo sistema turi būti maksimaliai efektyvi. Pasak jo, aplinkos viceministrai yra pasiskirstę atsakomybės sritis, o patarėja jam talkina teisiniais klausimais. „Jeigu man pasirodytų, kad kurioje nors srityje reikėtų ką nors sustiprinti, neabejotinai tai daryčiau. Bet šiandien mūsų valdymo struktūra dirba gana efektyviai“, – teigė jis.
Reikia apribojimų
Duomenis apie situaciją ministerijose praėjusios kadencijos pabaigoje J. Razma gavo iš buvusių ministrų, o naujausią informaciją – iš Vyriausybės kanclerio.
Pasak konservatoriaus, būdamos opozicijoje dabartinės valdančiosios partijos nevengė aštrios kritikos tuometei Vyriausybei dėl esą didelio viceministrų, kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų skaičiaus. „Buvo įdomu pasižiūrėti, kokia padėtis yra dabar, patiems kritikavusiems atsidūrus Vyriausybėje. Tai ir paprasčiausias parlamentinės kontrolės uždavinys prižiūrėti Vyriausybę, kad taupiai ir prasmingai būtų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – aiškino J. Razma.
Vertindamas surinktą informaciją, parlamentaras pažymėjo, kad, palyginti su ankstesnės Vyriausybės kadencijos pabaiga, beveik visose ministerijose politinio pasitikėjimo pareigūnų padaugėjo. „Bendrai imant jų prieaugis yra apie 20 procentų. Ir tai tik kadencijos pradžioje, o juk žinome dėsningumą, kad kadencijos eigoje politinių pareigybių paprastai dar šiek tiek pasipildo. Manau, kad yra prikurta politinio pasitikėjimo tarnautojų etatų, kuriuos užimantys darbuotojai vargu ar turi rimtą krūvį“, – sakė J. Razma. Jis neatmetė galimybės, kad nauji etatai galėjo būti kuriami ir dirbtinai, siekiant patenkinti visų koalicijos partnerių apetitą.
J. Razma svarsto kurti Vyriausybės įstatymo pataisų projektą, kuriame būtų numatyti apribojimai politinio pasitikėjimo tarnautojų etatų skaičiui. „Kad būtų proto ribose. Sakykime, viceministrų - iki trijų, kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų – iki 3–4“, – kalbėjo jis.
