Lietuva švenčia Žolinę. Pagrindinės iškilmės šiemet iš Pivašiūnų persikėlė į Panevėžio rajoną, Krekenavą. Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo dangun bazilikoje pirmą kartą mišias aukojo keli vyskupai ir susirinko kaip niekada daug maldininkų.
Lietuva švenčia Žolinę. Pagrindinės iškilmės šiemet iš Pivašiūnų persikėlė į Panevėžio rajoną, Krekenavą. Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo dangun bazilikoje pirmą kartą mišias aukojo keli vyskupai ir susirinko kaip niekada daug maldininkų.
Pagrindinės atlaidų iškilmės skirtos Krekenavos bažnyčios paskelbimo bazilika metinėms, 1915–1918 metais čia kunigavusio poeto Maironio 150-osioms gimimo metinėms ir prieš 25 metus palaimintuoju paskelbtam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui paminėti.
Šv. Mišias aukojo Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio vyskupai, Vyskupų konferencijos pirmininkas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
„Marijos šventes tikintys žmonės myli, visada daug dalyvauja ir tai liudija daug šventovių, tokių kaip Aušros Vartai, Šiluva , Žemaičių Kalvarija, Krekenava ir Pivašiūnai. Žmonėms Marija, kaip labai geras žmogus, kaip labai gera moteris , yra labai artima. Manau, kad psichologiškai tai turi reikšmės“, – kalbėjo S. Tamkevičius.
Žoliinės atlaidai – viena labiausiai švenčiamų religinių švenčių, kaip ir Sekminės, Velykos, Kalėdos. Pasak Panevėžio vyskupo, Mergelės Marijos ėmimas dangun – viena šviesiausių ir viltingiausių akimirkų.
„Jeigu laikysimės Jėzaus mokymo, jeigu sąžiningai gyvensime, garantuoju, kad ilgai džiaugsimės danguje. Tad ir linkiu, kad tas džiaugsmas niekada neužgestų. Nes šiandien Lietuvoje labai daug pesimizmo, kritikos, nusiminimo, dejavimo. O šventės visada skatina džiaugsmui, nepasiduoti tai nuotaikai“, – kalbėjo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Krekenavos bazilika – garsiausia Marijos šventovė Panevėžio vyskupijoje. Tikima, kad pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais Krokuvos riterio dovanotas šventosios Mergelės Marijos paveikslas turi stebuklingų galių. Ypač legendomis jis buvo apipintas, kai XVIII amžiuje iš degančios bažnyčios jį išnešė vienas senukas.
Beveik kiekvieno čia atėjusio rankoje – žolynų puokštelė. Tikima, kas suskinti žolynai ir pašventinimai padės apsaugoti namus nuo nelaimių. Gaila, tačiau su žolinės atlaidais prasideda ir ruduo.
Per atlaidus pristatytas Panevėžio vyskupijos bažnyčios albumas, ketvirtadienį bus atidengta atminimo lenta Maironiui.
Atlaidai vyks iki antradienio, bus meldžiamasi už katechetus, pranciškonus pasauliečius, šeimas, ligoniu, jaunimą.
Žolinės liturgijos siekia V amžių. Tikima, kad apaštalai, atvėrę Marijos kapą, rado tik daug gėlių ir žolynų, todėl tikima, kad jos kūnas ir siela buvo paimti į dangų. Atlaidai nuo trečiadienio vyksta ir Pivašiūnuose Alytaus rajone, Rumšiškėse, Zarasuose, Pažaislyje.
