Lietuvoje

2014.01.28 16:38

„Istorijos detektyvai” – apie katastrofas, kurias sovietų valdžia norėjo nuslėpti

2014.01.28 16:38

1958-ųjų vasara Kybartuose. Įprasta kasdienybė, įprasta rutina. Tik staiga – iš dangaus paleistos 39 bombos. Pirma mintis – prasidėjo III-asis pasaulinis karas. Iš kur bombos virš niekam problemų nekeliančio Stulgelių kaimo? Kodėl ši gyvenvietė tapo kruvinų įvykių vieta? Kodėl apie tragišką įvykį ilgus metus sovietinė valdžia tylėjo? 

1958-ųjų vasara Kybartuose. Įprasta kasdienybė, įprasta rutina. Tik staiga – iš dangaus paleistos 39 bombos. Pirma mintis – prasidėjo III-asis pasaulinis karas. Iš kur bombos virš niekam problemų nekeliančio Stulgelių kaimo? Kodėl ši gyvenvietė tapo kruvinų įvykių vieta? Kodėl apie tragišką įvykį ilgus metus sovietinė valdžia tylėjo?

Kybartų rajono gyventoja Česlava Vasauskienė su ašaromis akyse pasakoja apie 1958 m. liepos 18 dieną žuvusį vyrą Otą Titą, už kurio buvo ištekėjusi vos prieš pusmetį. „Jis su Zigmu Norkaičiu arė laukus ir sustojo papietauti, kai netrukus prasidėjo bombardavimas. Zigmas žuvo iškart, o Otas buvo sužeistas į koją. Bet jau po paros mirė Kauno ligoninėje“, – nenoriai į prisiminimus leidžiasi Č. Vasauskienė.

Kiek iš tikrųjų aukų pasiglemžė sovietmečiu įvykusios katastrofos? Ar būdavo randami kaltininkai? Ar atlyginta padaryta žala? Kodėl tie faktai, kurių buvo neįmanoma paslėpti, būdavo pagražinami?

„Pagal totalitarinės valstybės principus tokia informacija apskritai neturėjo būti prieinama visuomenėje, – teigia LR Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas. – Aš pasiėmiau ilgą sąrašą informacijos, kuri neturėjo būti skelbiama. 140 punktų sąraše yra nurodyta, kad ypatingos svarbos yra kariniai duomenys, kas natūralu ir suprantama. Bet neskelbiamomis buvo laikomos ir žinios apie avarijas ir katastrofas, automobilių, kelių techninę būklę, nusikalstamumus ir t.t.“

„Apie nutikusias nelaimes ir katastrofas sovietinė valdžia neinformuodavo visuomenės. Aukų skaičius būdavo be jokių skrupulų mažinamas. Tai įrodys „Istorijos detektyvų” kūrybinės grupės surasti archyviniai dokumentai. Paprastai būdavo nubaudžiami ne didžiausi kaltininkai, bet tie, kuriuos buvo patogiau nubausti. Ir visa ši ciniška tikrovė buvo paslepiama po sovietine propaganda“, – pasakoja laidos vedėjas Virginijus Savukynas.

Ciklą apie katastrofas sovietmečiu kuria žurnalistė Aurelija Savickienė.

„Istorijos detektyvai” – trečiadieniais 21.45 val. per LRT televiziją.