Lietuvoje sumedžiotame šerne nustatytas afrikinio kiaulių maro virusas, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Lietuvoje sumedžiotame šerne nustatytas afrikinio kiaulių maro virusas, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Šalčininkų ir Varėnos, Alytaus pasienyje rastų dviejų šernų mėginiuose aptikome afrikinį kiaulių marą. Patvirtinimui nusiuntėme į Vokietiją, bet mes tikime ir savo tyrimais“, – Lietuvos radijui penktadienį sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Anot J. Miliaus, į Lietuvoje veikiančias kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.
„Jeigu laikysis žmonės biosaugos priemonių, užkratas nepateks į fermas. Kad šernai bus apkrėsti, tai visi Europos rizikos vertinimo institutai apie tai kalbėjo. Gamta yra gamta, šernų judėjimas vyksta“, – sakė J. Milius.
„Jeigu atvirai, mes veiksmų jau ėmėmės prieš du mėnesius. Stebime gyventojus, ypač pašalinius žmones, maisto produktų atsinešimą“, – kalbėjo J. Milius.
15min.lt rašo, kad J. Milius penktadienį sakė, jog iš rajonų, kuriuose rastas užkratas, kiaulienos eksportas į kitas šalis gali būti uždraustas. Jis prognozuoja silpnesnius ribojimus iš Europos Sąjungos (ES), tačiau su Rusija dėl to laukia ilgos derybos.
„Dėl sankcijų sudėtingas klausimas, kalbėjau su Rusijos atstovais kelis kartus. Jie anksčiau sakė, kad tvoros nepastatėt, žinojot kad taip bus“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Anot jo, griežčiausios sankcijos iš Rusijos pusės tikėtinos dėl gyvų kiaulių.
„ES nustatys apribojimus iš tos zonos, kur buvo nustatyta, o su Rusija derėsimės“, – teigė tarnybos vadovas.
Jis vylėsi, kad Rusijai pavyks įrodyti, kad panikuoti nėra ko. „Visada įrodydavome, kad mūsų produkcija saugi. Aišku, turėsime nuostolių, bet tikiuosi, kad pačius mažiausius“, – tvirtino J. Milius.
Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, aptikti vasarą. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, siekdama sustabdyti užkrato plitimą – imtasi dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas 15min.lt sakė, kad dabar medžiotojai elgsis pagal VMVT nurodymus.
„Ką lieps, tą ir darysime“, – sakė E. Tijušas.
E. Tijušo teigimu, kol kas negalima pasakyti, ar per šį laiką, kai aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, siekdamas sustabdyti užkrato plitimą iš Baltarusijos, paragino aktyviau medžioti šernus, jų buvo sumedžiota daugiau, nei įprastai.
„Išsamios ataskaitos apie sumedžiotus šernus buvo teikiamos veterinarams iš tų vietovių, kurios prie Baltarusijos. Informaciją apie bendrą sumedžiojimą turėsime tik balandžio mėnesį“, – sakė jis.
Medžioklė bus uždrausta
Europos Komisija pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.
Pagal ES nustatytą tvarką, aptikus bent vieną kiaulių maro atvejį, šernų medžioklė Lietuvoje iškart uždraudžiama.
Medžioti šiuos gyvūnus galima tik dėl mėginių paėmimo, stengiantis sumedžioti jaunus, iki metų amžiaus šernus ir vyresnes nei antrametės pateles.
Valgyti tokių šernų mėsą griežtai draudžiama, nušauti gyvūnai turėtų būti užkasami arba sudeginami tam nustatytose vietose.
Šie apribojimai galioja mažiausiai dvejus metus nuo paskutinio patvirtinto maro atvejo.
Taip pat Lietuva turės Europos Komisijai pateikti ligos likvidavimo planą.
ELTA primena, kad pernai ištirtuose šernų ir kiaulių mėginiuose afrikinio kiaulių maro užkrato aptikta nebuvo. Afrikinio kiaulių maro židinys – Baltarusijoje ir Kaliningrade. Lietuvoje užkertant kelią ligos plitimui buvo įsteigta 10 kilometrų buferinė zona ties pasieniu.
Vykdant sustiprintą kiaulių ir šernų stebėseną Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute iki praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo ištirta 10 430 šernų ir kiaulių mėginių (2 749 šernų ir 7 681 kiaulių). Tuomet visų tyrimų rezultatai buvo neigiami.
Prieš savaitę Alytaus rajono miškuose rasti nustipę šernai, tačiau, ištyrus Kalesninkų miške rasto kritusio šerno mėginius, nustatytas infekcinis susirgimas – pastereliozė.
