Artėjant prezidento rinkimams kol kas didžiausia intriga lieka klausimas, dalyvaus juose ar ne dabartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė. Politikai ir politologai beveik neabejoja, kad antrosios kadencijos ji sieks.
Artėjant prezidento rinkimams kol kas didžiausia intriga lieka klausimas, dalyvaus juose ar ne dabartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė. Politikai ir politologai beveik neabejoja, kad antrosios kadencijos ji sieks.
Ar ketina gegužę varžytis dėl prezidento posto, D. Grybauskaitė visuomenei žada pranešti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Jos sprendimo laukiantys politikai ir ekspertai jau dabar įžvelgia nemažai ženklų, rodančių, kad ji vis dėlto sieks toliau vadovauti šaliai. Nors D. Grybauskaitė karaliauja reitingų viršūnėse, manoma, jog rinkimai jai nebūtų tokie lengvi, kaip prieš penkerius metus. Pirmiausia dėl to, kad reikėtų atsiskaityti ir už nuveiktus darbus, ir už neištesėtus pažadus.
Laukia įdomūs rinkimai
Vienas socialdemokratų lyderių, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas mano, jog didesnė tikimybė, kad D. Grybauskaitė dalyvaus valstybės vadovo rinkimuose. Esą yra gana įprasta, jog prezidentai siekia antrosios kadencijos. „Nematau kokių nors ypatingų priežasčių prezidentei nedalyvauti šiuose rinkimuose“, – sakė jis.
G.Kirkilas pažymėjo, kad nuo D. Grybauskaitės apsisprendimo priklausys, kokie apskritai bus artėjantys prezidento rinkimai. „Jei D. Grybauskaitė ryžtųsi dalyvauti rinkimuose, jie būtų įtempti ir įdomūs. Ji dalyvautų būdama lyderė. Tačiau tai nieko nereiškia. Priminsiu, kad Rolandui Paksui antrajame ture pralaimėjęs prezidentas Valdas Adamkus pirmajame pirmavo. Šie rinkimai bus gerokai sunkesni nei 2009 metais, – įsitikinęs socialdemokratas. – Visiškai nesutinku su komentatoriais, teigiančiais, kad jeigu prezidentė nedalyvaus rinkimuose, jie bus neįdomūs. Jie bus įdomūs vien todėl, kad liks daug kandidatų, kurie bus gana lygiaverčiai.“
Sunkesni rinkimai D. Grybauskaitei, G. Kirkilo nuomone, būtų dėl to, kad ji juose dalyvautų turėdama penkerių metų prezidentės patirtį, kai dalis pažadų ištesėta, o dalis – ne.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius viliasi, kad D. Grybauskaitė sieks antrosios prezidento kadencijos. „Tikiu, kad ji dalyvaus rinkimuose, nes to reikia Lietuvai. Turiu tokią viltį ir tikiuosi, kad ji išsipildys“, – sakė jis.
A.Kubiliaus teigimu, D. Grybauskaitės darbas per šiuos penkerius metus yra tvirtas įrodymas, kad mūsų šaliai reikia būtent tokio prezidento. „Ypač dabartinėje situacijoje, su dabartine valdančiąja dauguma ir Vyriausybe. Būtų labai blogai, jei tokios situacijos nesubalansuotų prezidentė, turinti patirties ir gebėjimų eiti šias pareigas“, – aiškino TS-LKD vadovas. Jis mano, kad D. Grybauskaitė būtų perrinkta antrajai kadencijai.
Pagrindinė pretendentė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat spėjo, kad D. Grybauskaitė dalyvaus rinkimuose. Jis pabrėžė, kad nuo praėjusių metų pradžios kiek pasikeitė prezidentės bendravimo stilius. „Tai gerai rodo pastarasis jos metinis pranešimas. Atsiranda daugiau politinio kalbėjimo – elemento, kuriuo anksčiau trūko. Greičiausiai tai gali būti ženklas, kad ji planuoja varžytis rinkimuose“, – mano ekspertas.
Kol kas R. Vilpišauskas vertina D. Grybauskaitę kaip pagrindinę pretendentę vadovauti šaliai ateinančius penkerius metus. Jei ji nuspręstų dalyvauti rinkimuose, didžiausia intriga būtų, ar reikės rengti antrąjį turą. „Jame jos šansai nebūtų tokie akivaizdūs, bet kol kas, remiantis nuomonių apklausomis, rimtų konkurentų nematyti“, – pažymėjo jis.
D.Grybauskaitės atsisakymą siekti antros kadencijos galėtų lemti įvairios priežastys: nuo asmeninių, nuovargio iki kitų planų, pavyzdžiui, karjeros Europos Sąjungos (ES) institucijose. „Tokiais atvejais motyvų gali būti daug“, – sakė R. Vilpišauskas.
Jis pažymėjo, kad šią kadenciją šalies vadovė siekė išlaikyti gana griežtą kalbėjimo stilių. Kita vertus, kai kurie užsienio politikos akcentai bei pastaraisiais metais išryškėjęs politiškumas rodo, kad prezidentės požiūris, laikysena keitėsi. „Man atrodo, kadencijos pradžioje ji ypač akcentavo savo nuostatų skirtumus, palyginti su prezidentu V. Adamkumi. Kai kuriais klausimais einant laikui jos pozicija ir veikimo būdas tapo labai panašūs į ankstesnio prezidento. Sakyčiau, pozicija dėl Ukrainos integracijos į ES, apskritai Rytų partnerystės politikos labai keitėsi per visą kadenciją“, – kalbėjo buvęs V. Adamkaus patarėjas.
Suaktyvino veiklą
Politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, jog pastarojo pusmečio D.Grybauskaitės politinė laikysena rodo, kad ji rengiasi rinkimams. Svarbiausias to požymis – šalies vadovė gerokai suaktyvino veiklą Lietuvoje, susitinka su visuomene, bendruomenėmis, interesų grupėmis. „Viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje ji taip pat yra gerokai dažniau nei anksčiau. Anksčiau jos darbo stilių buvo galima apibūdinti kaip pulsuojantį – po aktyvumo laikotarpių būdavo pasyvesni. Dabar prezidentė nuosekli, nuolat aktyvi: komentuoja, dalyvauja viešojoje politinėje veikloje“, – kalbėjo ekspertas.
Tiesa, anot A. Krupavičiaus, esama ir kelių „bet“. D. Grybauskaitės sprendimą galėtų paveikti būsimų kandidatų sąrašas. Esą ji galėtų sudvejoti, matydama, kad prezidento posto ketina siekti vienas ar kitas stiprus politikas, turintis galimybių būti rimtu konkurentu antrajame rate. Politologas minėjo premjerą Algirdą Butkevičių ir nušalintąjį prezidentą, europarlamentarą Rolandą Paksą. Tačiau A. Butkevičius ir vakar pakartojo prezidento posto nesieksiantis, o R. Paksui to daryti kol kas neleidžia įstatymai.
Antras veiksnys, galintis turėti įtakos neigiamam prezidentės sprendimui, A. Krupavičiaus nuomone, yra jos biografijos faktai, diskutuojami viešojoje erdvėje. Esą kol kas D. Grybauskaitės biografijoje esama „pilkųjų dėmių“. „Dabartiniai skandalai, pirmiausia – garsiosios pažymos nutekinimo istorija, taip pat gali lemti jos neigiamą apsisprendimą, – dėstė politologas. – Dar vienas dalykas – jos galimybės sugrįžti dirbti į ES struktūras. Be abejo, rimtai svarstyti, kad ji galėtų užimti ES užsienio reikalų, prezidento ar Europos Komisijos vadovo postą, matyt, nereikėtų. Tai nelabai realūs scenarijai.“
Jei nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose, A. Krupavičiaus nuomone, D. Grybauskaitė tai motyvuotų siekiu tęsti pradėtą politiką, pirmiausia – kovą su korupcija, oligarchais, monopolijomis, teisė-saugos reformą. „Kita vertus, tokie motyvai turėtų minusų ir keltų tam tikrų problemų. Bent dalis rinkėjų klaustų, kas konkrečiai padaryta srityse, kurios buvo išskiriamos kaip prioritetinės dabartinėje kadencijoje“, – pabrėžė jis.
Pasak A. Krupavičiaus, D. Grybauskaitė būtų aiški pirmojo turo lyderė. „Antrajame ture, kaip rodo ankstesni prezidento rinkimai, galimi įvairiausi netikėtumai. Geriausiai tai iliustruojantis faktas – Artūro Paulausko dalyvavimas prezidento rinkimuose 1998 metais, kai jis buvo labai aiškus lyderis pirmajame rate ir procento dalimi pralaimėjo rinkimus antrajame“, – priminė jis.
Iškalbingi rodikliai
D.Grybauskaitės elgesys ir politologei Lidijai Šabajevaitei sufleruoja, kad prezidentė sieks antrosios kadencijos. Ji atkreipė dėmesį, kad šalies vadovė aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, stengiasi būti su žmonėmis, rodyti savo rūpinimąsi visais. „Manau, tai gali būti savotiškas rodiklis“, – kalbėjo L. Šabajevaitė.
Jos teigimu, D. Grybauskaitė yra labai stipri kandidatė. Nuomonių tyrimo apklausos rodo, kad ji – populiariausia politikė šalyje. Svarstant jos galimybes laimėti rinkimus tai esą labai iškalbingas rodiklis. Be to, kaip pastebėjo L. Šabajevaitė, kiti kandidatai į prezidentus nėra labai stiprūs, „Kad ir Zigmanto Balčyčio laikysena yra dvejopa: tuo pat metu pretenduoja ir į Europos Parlamentą, ir į prezidentus. Tai irgi savotiškas požymis, kad lyg ir nesitikima laimėti“, – sakė politologė. Ji neįžvelgia dalykų, galinčių pakišti D. Grybauskaitei koją rinkimuose.
