Dėl to, kad per Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Ukraina nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nelinkusi kaltinti vien Rusijos. Pasak Prezidentės, dabartinė Ukrainos vadovybė dėl vienų ar kitų priežasčių tam spaudimui pasidavė.
Dėl to, kad per Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Ukraina nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nelinkusi kaltinti vien Rusijos. Pasak Prezidentės, dabartinė Ukrainos vadovybė dėl vienų ar kitų priežasčių tam spaudimui pasidavė.
„Nenoriu kaltinti tik Rusijos. Vien išorinio spaudimo nepakanka. Jei yra politinė valia atsispirti, išorinis spaudimas didelės įtakos turėti negali. Tačiau greičiausiai atsitiko taip, kad dabartinė Ukrainos vadovybė dėl vienų ar kitų priežasčių tam spaudimui pasidavė. Todėl atsakomybė visų pirma tenka dabartinei šalies vadovybei, kuri parodė, kad net nelabai supranta, kas yra europinė integracija, ką reiškia laisvosios prekybos sutartis, nes buvo įrodinėjama, neva ši sutartis Ukrainai atneš daug žalos. Reikalauta kažkokių didžiulių kompensacijų“, – interviu žurnalui IQ sakė šalies vadovė.
D. Grybauskaitės teigimu, visi ES vadovai pamatė kitokį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių ir daugelį vadovų, be abejo, tokia pozicija labai nuvylė.
„Ne tik dėl Asociacijos susitarimo nepasirašymo, bet ir dėl požiūrio į ES, į laisvosios prekybos sutartį. Pareikšta ir tokia nuomonė, kad V. Janukovyčiui suteiktas pasitikėjimo kreditas beveik išbarstytas. ES vadovai iš Vilniaus viršūnių susitikimo išsivežė visai kitokią nuomonę apie Ukrainos prezidento poziciją ES atžvilgiu. Šiuo požiūriu Vilniaus susitikimas buvo labai naudingas, nes realiai parodė, kas yra kas“, – teigė D. Grybauskaitė.
V. Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti Asociacijos sutartį sužlugdė didelės dalies ukrainiečių lūkesčius. Iki šiol dėl to Ukrainoje tęsiasi protestai.
Apibendrindama 2013 m. antrąjį pusmetį trukusį Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai, D. Grybauskaitė kalbėjo, jog iš užsienio šalių atstovų, tarptautinių organizacijų sulaukusi labai palankių vertinimų. Pasak Prezidentės, matyt, buvo gerai pasirinkta pasirengimo strategija.
„Pradėjome rengtis prieš keletą metų ir panaudojome tokį modelį, kurį mačiau dirbdama ES komisare, – būtent mažos valstybės pirmininkavimo ES modelį, kai nedaug pinigų, administraciniai gebėjimai nedideli. Geras pavyzdys buvo Liuksemburgas: žmonių nedaug, bet jie tvarkėsi itin efektyviai. Todėl sustiprinome Lietuvos atstovybę prie ES institucijų Briuselyje, iš visų ministerijų paskyrėme stiprius atstovus, kurie galėjo vadovauti darbo grupėms, taip pat sustiprinome Užsienio reikalų ministerijos ir prezidentūros koordinacinį vaidmenį. Todėl neturėjome didelių bėdų net dėl to, kad likus pusmečiui iki pirmininkavimo pasikeitė Vyriausybė ar kad dalis ministrų neturėjo patirties dirbti su ES institucijomis“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai nuo sausio 1 dienos perdavė Graikijai.
