captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarbiausi 2013-ųjų Lietuvos įvykiai

Naujienų agentūra BNS pateikia, jos požiūriu, svarbesnius 2013 metų Lietuvos politikos ir visuomeninio gyvenimo įvykius.
Žurnalistų akcija prie STT, B. Barausko (BFL) nuotr.
Žurnalistų akcija prie STT, B. Barausko (BFL) nuotr.

Naujienų agentūra BNS pateikia, jos požiūriu, svarbesnius 2013 metų Lietuvos politikos ir visuomeninio gyvenimo įvykius.

Sausis

Sausio 4 d. Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi paskirtas pulkininkas Rymantas Mockevičius.

Sausio 7 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė nesuteikė Lietuvos pilietybės šokėjai ant ledo amerikietei Isabellai Tobias. Metų pabaigoje prezidentė pakeitė savo poziciją ir sportininkė gavo Lietuvos pasą, kuris leis jai dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse.

Sausio 7 d. tirdami Panevėžio savivaldybės lėšų panaudojimo viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai teisėtumą, teisėsaugininkai įtarimus dėl korupcijos pateikė Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, Panevėžio merui konservatoriui Vitalijui Satkevičiui ir dar keliems asmenims.

Sausio 13 d. Seime minint Laisvės gynėjų dieną, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui Antanui Terleckui įteikta 2012 m. Laisvės premija.

Sausio 17 d. Jungtinėse Valstijose mirė žinoma poetė Liūnė Sutema.

Vasaris

Vasario 5 d. Lietuvos diplomatas Vygaudas Ušackas paskirtas Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijai. Jis pareigas pradėjo eiti rugsėjį.

Vasario 6 d. viešėdamas Vilniuje Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pažadėjo tęsti eurointegracijos procesą ir priimti sprendimus dėl kalinamos buvusios premjerės Julijos Tymošenko. Vis dėlto lapkritį jis atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, o J. Tymošenko liko kalėjime.

Vasario 7 d. Lenkijoje apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad dvišalis dialogas grąžinamas „ant normalių bėgių“, ir atsiprašė lenkų dėl draudimo Lietuvoje pavardes rašyti lenkiškais rašmenimis. Viešą atsiprašymą sukritikavo prezidentė ir premjeras.

Vasario 8 d. ES vadovai sutarė dėl 2014–2020 metų biudžeto. Lietuvos vadovai džiaugėsi susitarimu, sakydami, kad Lietuva gaus 44,5 milijardo litų – beveik 10 proc. daugiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje.

Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ordinais ir medaliais apdovanoti 32 Lietuvos bei užsienio piliečiai, į Vilnių pasveikinti atvyko Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.

Vasario 18 dieną Lietuvos banko valdyba nusprendė skaidyti Ūkio banką ir derėtis su Šiaulių banku dėl „sveikosios“ dalies perdavimo.

Vasario 20 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis įteisino naujas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Vėliau teismas šį sprendimą pripažino neteisėtu.

Vasario 24 d. Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos tarybos pritarė jungimuisi, bet vėliau šis procesas buvo sustabdytas.

Kovas

Kovo 5 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jau paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimas 2010 metų liepą, įsigaliojus mažinimams, prieštaravo Konstitucijai.

Kovo 6 d. Vilniuje daugiabučio namo rūsyje Naujininkų rajone rastas, kaip įtarta, nužudytas baltarusių klubo „Siabryna“ vadovas Romanas Voinickis.

Kovo 7 d. prezidentė D. Grybauskaitė už apdovanotojo vardo pažeminimą išbraukė dėl sovietų agresijos neigimo nuteistą Algirdą Paleckį iš valstybės apdovanotųjų sąrašo. Lietuvos teismai nuteisė A. Paleckį už tai, kad jis neigė ir šiurkščiai menkino 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, kai pareiškė, esą sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“.

Kovo 11 d. keli tūkstančiai žmonių dalyvavo nesankcionuotose nacionalistinėse eitynėse Vilniaus centre, kurios kasmet rengiamos Kovo 11-ąją, Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą eitynėms Gedimino prospektu.

Kovo 13 d. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.

Kovo 16 d. Migracijos departamentas suteikė prieglobstį iš Baltarusijos kariuomenės pabėgusiam Stepanui Zacharčenkai, kuris teigė, jog iš Baltarusijos kariuomenės dezertyravo 2011 metų liepą, nes atsisakė pasirašyti dokumentus dėl fizinės jėgos naudojimo prieš civilius gyventojus.

Kovo 17 d. per pakartotinius rinkimus tris laisvas vietas Seime laimėjo „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Kazys Grybauskas ir socialdemokratas Aleksandras Zeltinis. Zarasų-Visagino bei Biržų-Kupiškio apygardose eilinių rinkimų rezultatai anksčiau buvo panaikinti dėl nustatytų šiurkščių pažeidimų, o Ukmergėje naujas Seimo narys rinktas vietoj mirusio Juliaus Veselkos.

Kovo 26 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi dar vienai penkerių metų kadencijai LRT taryba perrinko Audrių Siaurusevičių.

Kovo 28 d. Seimas pritarė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu būtų skiriamas tuometis direktoriaus pirmasis pavaduotojas Saulius Urbanavičius. Jo kandidatūrą Seimui pateikė prezidentė D. Grybauskaitė.

Balandis

Balandžio 5 dieną popiežius Pranciškus priėmė kardinolo Audrio Juozo Bačkio atsistatydinimą jam sulaukus 75 metų amžiaus ir nauju Vilniaus arkivyskupu metropolitu paskyrė vyskupą Gintarą Grušą.

Balandžio 5 d. Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad Sankt Peterburge su juo susitikęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas dujų sektoriaus reformą, kuriai priešinosi „Gazprom“, pavadino Lietuvos reikalu, kuris nebėra diskusijų objektas. Anot Lietuvos premjero, Rusija iškėlė klausimą dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučiaus kraštą.

Balandžio 5 d. Vilniuje po sunkios ligos, sulaukęs 77 metų, mirė žinomas poetas Marcelijus Martinaitis.

Balandžio 7 d. Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane buvo sužeisti du Lietuvos kariai, kai į šarvuotą automobilį buvo paleista prieštankinė raketa. Vėliau pranešta, kad į Lietuvos karių automobilį šovė Afganistano nacionalinės armijos karys.

Balandžio 9 d. Seimas patenkino generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą patraukti „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnę Neringą Venckienę baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Po šio sprendimo N. Venckienė daugiau nebesirodė Seime.

Balandžio 11 d. po skandalingai pagarsėjusios ekspertizės, kai vienas iš įtariamų kontrabandininkų gaujos vadovų pripažintas nepakaltinamu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktorius Konstantinas Daškevičius nutarė trauktis iš pareigų.

Balandžio 16 d. Generalinė prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Prokurorai teigė nenustatę faktinių duomenų apie apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.

Balandžio 18 d. namuose Vilniuje rastas negyvas aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas.

Balandžio 24 d. buvęs Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas su leiboristais susijungusios naujos partijos vairą perdavė Vytautui Gapšiui, o pats tapo partijos pirmininko pavaduotoju. Be to, Darbo ir Leiboristų partijos susijungė į vieną naują juridinį darinį nauju pavadinimu Darbo partija (leiboristai).

Balandžio 29 d. didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – pirmininko rinkimuose nugalėjo Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jis rinkimų antrame ture nurungė europarlamentarą, buvusį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį.

Gegužė

Gegužės 4 d. namuose prieš žmoną smurtavo neblaivus parlamentaras Egidijus Vareikis, kuris po incidento sustabdė narystę opozicinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje.

Gegužės 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūra nusprendė paskelbti prieš mėnesį dingusios Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės N. Venckienės paiešką.

Gegužės 9 d. prezidentei D. Grybauskaitei Vokietijos Acheno mieste įteiktas prestižinis Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas už Lietuvos indėlį siekiant ES vienybės ir visos Europos ekonominio stabilumo. 

Gegužės 21 d. tuometinė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ir ją lydinti kelių patarėjų delegacija į verslo forumą Kazachstane išvyko užsakomuoju reisu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu, kurį užsakė bendrovė „Arvi“. Po šios istorijos B. Vėsaitė neteko ministrės posto.

Gegužės 22 d. naujienų portalas delfi.lt buvo atakuotas programišių po to, kai paskelbė, kaip Eurovizijos balsavime Lietuvoje organizuotai perkami balsai už Rusijos atstovę.

Gegužės 29 d. prezidentė D. Grybauskaitė, gavusi premjero A. Butkevičiaus teikimą, pasirašė dekretą dėl socialdemokratės B. Vėsaitės atleidimo iš ūkio ministrės pareigų.

Gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismas klaipėdietę Eglę Kusaitę pripažino kalta dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Pagal šį kaltinimą ji nuteista kalėti dešimčiai mėnesių, tačiau, įskaičius suėmime praleistą laiką, pripažinta, kad ji jau atliko bausmę.

Gegužės 31 d. Vilniuje, Gedimino prospekte, iškilmingai atidaryti Europos namai, kuriuose po vienu stogu įsikūrė Europos Komisijos (EK) atstovybė, Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras ir Europos lyčių lygybės institutas. Iškilmėse dalyvavo prezidentė D. Grybauskaitė, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas ir Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja Viviane Reding.

Birželis

Birželio 7 d. užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė Lietuvoje prieštaringai įvertintą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris.

Birželio 10 d. prezidentė D. Grybauskaitė ūkio ministru paskyrė socialdemokratą Evaldą Gustą.

Birželio 11 d. prezidentė D. Grybauskaitė Seime perskaitė savo ketvirtą metinį pranešimą, kuriame sukritikavo Vyriausybę. Ji pažymėjo, kad politinės valios stoka, laiko gaišimas darbo grupėse gali būti pragaištingi valstybei. Prezidentė savo pranešime paragino Vyriausybę „pradėti dirbti“.

Birželio 16 d. kanojininkas Jevgenijus Šuklinas Portugalijoje tapo Europos čempionu 200 metrų sprinto lenktynėse.

Birželio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.

Birželio 20 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria panaikino namuose smurtavusio konservatoriaus Egidijaus Vareikio neliečiamybę.

Birželio 23 d. per išpuolį Pakistane, vieno aukščiausių kalnų pasaulyje Nanga Parbato bazinėje stovykloje, kartu su 9 užsieniečiais žuvo lietuvis alpinistas Ernestas Markšaitis. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Pakistano Talibanas.

Birželio 25 d. Seime žlugo opozicinio Liberalų sąjūdžio inicijuota interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. Seimo komisija siūlė parlamentui nepritarti ministro atsakymams į klausimus ir pareikšti jam nepasitikėjimą, bet Seime tam nepakako balsų.

Birželio 27 d. Vilniaus centre atidarytas dailininko Vytauto Kasiulio dailės muziejus.

Liepa

Liepos 1 d. Lietuva pradėjo pusmečio pirmininkavimą ES Tarybai. Iškilmingas atidarymo renginys vyko liepos 5 dieną Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.

Liepos 1 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją.

Liepos 2 d. Seimas baigdamas pavasario sesiją reabilitavo iš rinkimų sąrašo išbrauktus Darbo partijos atstovus Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų bei Vytautą Gricių. Jie Seimo nutarimu grąžinti į partijos rinkimų sąrašą.

Liepos 6 d. Vilniuje surengtas iškilmingas Valdovų rūmų atidarymas.

Liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Darbo partijos „juodosios“ buhalterijos byloje: Darbo partijos įkūrėją, parlamentarą V. Uspaskichą teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, parlamentarei Vitalijai Vonžutaitei – trejų metų laisvės atėmimo bausmę, Vytautas Gapšiui skirta 35 tūkst. litų bauda. Pati Darbo partija kaip juridinis asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista. Šis nuosprendis buvo apskųstas ir byla nagrinėjama apeliacine tvarka.

Liepos 17 d. į Tiumenės sritį Rusijoje išvyko dvyliktoji „Misijos Sibiras“ ekspedicija.

Liepos 18 d. Lietuvos kariai išlydėti į ES vadovaujamą kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operaciją „Atalanta“. Tai pirmoji jūrinė operacija, kurioje dalyvauja Lietuvos kariai ir vienas iš didžiausių mūsų šalies indėlių ES vadovaujamose karinėse misijose.

Liepos 19 d. sutuoktiniams susitaikius, prokurorė nutraukė prieš žmoną smurtavusio Seimo nario konservatoriaus Egidijaus Vareikio bylą.

Liepos 27 d. Vilniaus Gedimino prospekte surengtos seksualinių mažumų eitynės, kurios visuomenėje sulaukė prieštaringų vertimų. Renginys vyko taikiau nei pirmosios eitynės 2010 metais.

Liepos 30 d. į Lietuvą atskrido Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. Su valstybiniu vizitu kelias dienas Lietuvoje lankęsis Sh. Peresas susutiko su prezidente D. Grybauskaite, Lietuvos žydų bendruomene, pagerbė holokausto aukas Panerių memoriale, jam įteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardo apdovanojimas.

Rugpjūtis

Rugpjūčio 4 d. Telšiuose minint 600-ąsias Žemaitijos krikšto metines iškilmingai atidengta meninės plokštės „Europas krėkšts“, vyko pagrindinės šiai progai skirtos mišios, jose perskaitytas popiežiaus sveikinimas.

Rugpjūčio 4 d. pasaulio plaukimo čempionate Ispanijoje Rūta Meilutytė laimėjo aukso ir sidabro medalius.

Rugpjūčio 8-osios naktį ugnis nuniokojo Prienų rajone esančią Balbieriškio bažnyčią.

Rugpjūčio 8 d. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario V. Uspaskicho pasisakymų apie jo bylą nagrinėjusius teisėjus.

Rugpjūčio 8 d. Poznanėje per šio miesto futbolo klubo „Lech“ rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“ sirgaliai tribūnose iškabino didžiulį transparantą su užrašu: „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Lenkija atsiprašė Lietuvos dėl šio incidento.

Rugpjūčio 22 d. Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo iniciatyvinę grupę, kuri nori surengti privalomąjį referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo – sumažinti reikalavimus referendumui surengti ir uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams bei juridiniams asmenims.

Rugpjūčio 22 d. Afganistano mieste Čagčarane per iškilmingą ceremoniją Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atkūrimo grupė atsakomybę už saugumą visoje provincijoje oficialiai perdavė vietos valdžiai.

Rugpjūčio 29 d. prezidentė D. Grybauskaitė atšaukė ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos Artūrą Žurauską ir Renatą Jušką, kurių pokalbiai buvo paviešinti internete. Atšaukti ambasadorius prezidentei, nepaisydama Seimo Užsienio reikalų komiteto nepritarimo, pasiūlė Vyriausybė.

Rugpjūčio 30 d. Lietuvos vadovė lankėsi Vašingtone, kur Baltuosiuose rūmuose drauge su Latvijos ir Estijos prezidentais susitiko su JAV prezidentu Baracku Obama.

Rugpjūčio 31 d. Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasibaigusiame pasaulio jaunimo plaukimo čempionate keturis aukso ir vieną sidabro medalį iškovojo R. Meilutytė, sidabro medalį laimėjo plaukikas Danas Repšys, o dar vienas sidabro medalis atiteko Lietuvos rinktinei.

Rugsėjis

Rugsėjo 1 d. planetos irklavimo čempionate Pietų Korėjoje aukso medalius porinių dviviečių valčių finale iškovojo irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, o sidabro medalius – porinę dvivietę valtį irklavę Rolandas Maščinskas bei Saulius Ritter.

Rugsėjo 9 d. po sunkios ligos mirė garsus Lietuvos kino menininkas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys 83 metų Arūnas Žebriūnas.

Rugsėjo 11 d. į Lietuvą atvyko Tibeto dvasinis vadovas, Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama. Su juo susitiko Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, tuo sukeldama Kinijos pasipiktinimą.

Rugsėjo 12 d. pranešta, kad iš pareigų atleistas Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Csaba Laszlo. Vėliau rinktinės vadovu paskirtas buvęs C. Laszlo asistentas Igoris Pankratjevas.

Rugsėjo 12 d. Rusijos muitinė sugriežtino iš Lietuvos gabenamų krovinių patikrą.

Rugsėjo 17 d. EK paragino Rusiją nedelsiant panaikinti apribojimus lietuviškoms prekėms, teigdama, kad prekybą trikdantys veiksmai neatrodo pagrįsti.

Rugsėjo 18 d. vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pasirašė įsakymą, kuriuo Vytautas Giržadas grąžintas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, teismui jo atleidimą pripažinus neteisėtu.

Rugsėjo 19 d. per apšaudymą žuvo ES teisės viršenybės misijoje Kosove (EULEX) tarnavęs Lietuvos muitinės pareigūnas Audrius Šenavičius.

Rugsėjo 22 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionate Slovėnijoje iškovojo sidabro medalius.

Rugsėjo 30 d. mirė žinomas politikas, Jungtinėse Valstijose veikusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ilgametis vadovas, buvęs Seimo narys 90 metų Kazys Bobelis.

Spalis

Spalio 1 d. Seimas nepritarė generalinio prokuroro Dariaus Valio pristatytai prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai.

Spalio 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas išteisino Airijos pilietį Michaelą Campbellą, kuris buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme dėl rengimosi tiekti ginklus iš Lietuvos sukarintai grupuotei „Tikroji Airijos respublikonų armija“.

Spalio 2 d. Seimo Pirmininkas Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas kartu su partijos juodosios buhalterijos byloje nuteistu vicepirmininku V. Gapšiu paskelbė atsistatydinantys iš pareigų.

Spalio 2 d. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis pranešė dėl vidaus intrigų paliekantis postą. Su juo iš pareigų pasitraukė federacijos viceprezidentas Antanas Guoga, vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Tačiau spalio 10 dieną A. Sabonis grįžo į federaciją, kai iš savo pareigų nusprendė pasitraukti generalinis sekretorius M. Balčiūnas.

Spalio 3 d. generalinis prokuroras D. Valys kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti buvusio Darbo partijos lyderio parlamentaro V. Uspaskicho teisinę neliečiamybę byloje dėl teismo įžeidimo.

Spalio 3 d. Seimo Pirmininke išrinkta Darbo partijos narė Loreta Graužinienė.

Spalio 7 dieną motyvuodama susilpnėjusia pieno produktų kokybės priežiūra Lietuvoje Rusija sustabdė lietuviškų produktų įvežimą. Lietuvos ir (ES) pareigūnai pareiškė, kad tai politiškai motyvuotas žingsnis, susijęs su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai.

Spalio 8 d. Seimas nepanaikino partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūno Petro Gražulio teisinės neliečiamybės administracinėje byloje dėl elgesio per mažumų eitynes.

Spalio 8 d. Jungtinių Valstijų energetikos kompanija „Chevron“ paskelbė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje.

Spalio 9 d. po melagingos propagandinės laidos apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją Lietuvos radijo ir televizijos komisija nusprendė stabdyti per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ rodomas Rusijoje rengtas laidas.

Spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginče.

Spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisino buvusį Lietuvos banko vadovą ir ambasadorių Romualdą Visokavičių dėl kaltinimų korupcija vadinamojoje „mailiaus“ byloje.

Spalio 17 d. Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kuriai pagal tarptautinę teisę tenka pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje.

Spalio 20 d. į Lietuvą su vizitu atvyko Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas.

Spalio 22 d. Seimas per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuri gali atverti kelią rinkimuose kandidatuoti per apkaltą pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui.

Spalio 23 d. po tragiško įvykio, kai Panevėžio rajone neprisišaukusi pagalbos numeriu 112 mašinos automobilio bagažinėje buvo sudeginta mergina, atsistatydino Bendrojo pagalbos centro viršininkas Artūras Kedavičius.

Spalio 26 dieną su neparlamentine Krikščionių partija susijungė Darbo partija ir pirmininke išrinko parlamento vadovę Loretą Graužinienę.

Spalio 31 d. naujienų agentūra BNS paskelbė Valstybės saugumo departamento informaciją, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas, tarp jų – prieš prezidentę D. Grybauskaitę. Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl slaptos informacijos paviešinimo.

Lapkritis

Lapkričio 11 d. dešimtys žurnalistų susirinko į protesto akciją prie Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinės Vilniuje, reikšdami pasipiktinimą dėl teisėsaugos veiksmų prieš žurnalistus tiriant galimą valstybės paslapties atskleidimą.

Lapkričio 14 d. po ligos mirė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Lapkričio 14 d. premjero visuomeninis konsultantas investicijų klausimais Mantas Nocius, kaip ir tikėtasi, laimėjo eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus konkursą.

Lapkričio 16 d. į Lietuvą pirmojo vizito atvyko Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.

Lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismas už žinomo advokato ir sostinės tarybos nario Sergejaus Novikovo nužudymą kalėti 18 metų nuteisė vilnietį, buvusį boksininką Joną Dambrauską.

Lapkričio 24 d., pagerbiant žuvusiųjų Rygos prekybos centre atminimą, Lietuvoje paskelbtas gedulas.

Lapkričio 26 d. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė išvyko į Ukrainą. Ji dalyvavo opozicijos mitinge, bet planuotas susitikimas su Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Rybaku neįvyko. Ukrainos valdžia išsakė pasipiktinimą šiuo vizitu.

Lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyko ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jo metu Moldova bei Gruzija parafavo asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis, o Ukraina atsisakė sutartį pasirašyti.

Lapkričio 28 d. „Maxima Latvija“ valdybos pirmininkas Gintaras Jasinskas atleistas iš pareigų dėl nederamai pareikštos nuomonės dėl prekybos centro griūties Rygoje.

Gruodis

Gruodžio 2 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Jungtinių Valstijų pilietei I. Tobias išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.

Gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino įpareigojimą BNS redaktorei atskleisti informacijos šaltinį ir neteisėtomis pripažino jos namuose, garaže, automobilyje atliktas kratas.

Gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais paskelbti aktoriai Donatas Banionis ir Juozas Budraitis, kompozitoriai Giedrius Antanas Kuprevičius ir Faustas Latėnas, rašytojas Vladas Braziūnas ir kino operatorius Jonas Gricius.

Gruodžio 10 d. Seimas nepatenkino generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymo ir nepanaikino parlamentaro Remigijaus Ačo teisinės neliečiamybės.

Gruodžio 10 d. Seimas priėmė Prokuratūros įstatymo pataisą, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu dėl platesnių generalinio prokuroro atleidimo pagrindų, atmesdamas prezidentės D. Grybauskaitės poziciją vetuoti įstatymą. Dėl šio Seimo sprendimo prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Gruodžio 11 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius išvyko į protestų apimtą Ukrainą, kur, pavaduodamas ES užsienio politikos vadovę C. Ashton, atstovavo ES.

Gruodžio 12 d. Seimas patvirtino laikinosios komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą posėdžių nelankančiai „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei N. Venckienei.

Gruodžio 15 d. vokiečių laikraštis „Bild“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnyboje, paskelbė, kad Rusija Karaliaučiaus srityje prie sienos su Lietuva dislokavo artimojo nuotolio raketas „Iskander-M“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 19 d. pranešė, kad raketos dar nedislokuotos.

Gruodžio 19 d. prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė dėl Rusijos vykdomos politikos nevyksianti į Sočio žiemos olimpines žaidynes.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close