Iš savo vaikystės Kalėdų Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius ryškiausiai prisimena eglutę ir stebuklo laukimą, kad po ja bus kažkas padėta. „Taip pat gerai atsimenu eglutės puošimą dideliais burbulais ir didelį skausmą, kai, būdamas mažas, nepasiekdavau užkabinti žaislų ant eglės šakų ir žaislas suduždavo", – LRT.lt prisipažįsta politikas.
– Ką labiausiai prisimenate iš savo vaikystės Kalėdų? Kokią dovaną, žmones ar nuotaiką ryškiausiai prisimenate?
– Turbūt labiausiai prisimenu eglutę ir tą stebuklo laukimą, kad po ja bus kažkas padėta. Būdavo gaila tų automobilių, kuriuos rasdavau po eglute, gražiai supakuotus dėžutėse. Man jie labai greitai sulūždavo.
Taip pat gerai atsimenu eglutės puošimą dideliais burbulais ir didelį skausmą, kai, būdamas mažas, nepasiekdavau užkabinti žaislų ant eglės šakų ir žaislas suduždavo.
– Ko palinkėtumėte Kalėdų ir Naujųjų metų proga?
– Norėčiau palinkėti, kad visus aplankytų bendrumo jausmas, bendros šeimos džiaugsmas ir prisimintume, kad turime ne tik savo šeimas, bet ir bendrą Lietuvos šeimą, kuriai taip pat palinkėtume geros kloties. Taip pat norėčiau palinkėti, kad kiti metai būtų ramesni ir geresni nei besibaigiantys, kiekvieną kartą susirinkę galėtume galvoti, kad štai, ateinantys metai bus tikrai geresni.
