captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas linkęs pritarti įstatymui dėl kandidatavimo po apkaltos

Seimas linkęs pritarti įstatymui, kad kandidatuoti rinkimuose būtų leidžiama po apkaltos praėjus ne mažiau kaip aštuoneriems metams.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seimas linkęs pritarti įstatymui, kad kandidatuoti rinkimuose būtų leidžiama po apkaltos praėjus ne mažiau kaip aštuoneriems metams.

Už Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą pirmadienį po svarstymo balsavo 69 parlamentarai, prieš buvo 21, susilaikė 15 Seimo narių.

Už įstatymą, kuris kartu su Konstitucijos pataisa atvertų kelią rinkimuose dalyvauti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui, balsavo valdantieji bei „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai. Konservatoriai bei liberalai, išskyrus vieną, buvo prieš arba susilaikė.

Seimas dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Konstituciniam įstatymui priimti reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Prieš pataisas pasisakęs konservatorius Kęstutis Masiulis argumentavo, kad nustatytas aštuonerių metų draudimo kandidatuoti terminas – pernelyg trumpas.

„Jei suteikiam galimybę, vienokią ar kitokią, aš būčiau už labai sudėtingą galimybę būti renkamam į Seimą. 25 metai, 30 metų gali būt. Man tokių žmonių, kurie laužo priesaiką, nereikia, niekur. Dabar kas daroma – aštuoni metai ir pirmyn – būk prezidentu. Aš manau, kad taip neteisinga“, – kalbėjo K. Masiulis.

Už pataisą pasisakęs socialdemokratas Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas pažymėjo, kad įstatymas įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą.

„Turime suvokti vieną dalyką, EŽTT apie pasyviosios rinkimų teisės draudimą visam gyvenimui pasisakė, kad tai neproporcinga, kad negali būti draudžiama asmeniui teisė būti renkamam parlamentaru visam gyvenimui. Bet pažiūrėjus visą EŽTT praktiką pamatysime, kad yra analogiški sprendimai dėl draudimų užimti kokias nors pareigas. Profesijų draudimas ir taip toliau, prisiminkime Lietuvos pralaimėtas bylas, kurios buvo susijusios su liustracijos įstatymu, irgi buvo susijęs su draudimu visam gyvenimui“, – kalbėjo socialdemokratas.

Pasak J. Sabatausko, „Strasbūre raudona gija eina įvairūs sprendimai, kur visada būna toks pats atsakymas – negali būti draudimo visam gyvenimui užimti tam tikras pareigas“.

Įstatymas numato, kad renkami politikai po apkaltos kandidatuoti į Seimą, būti renkami prezidentu, eiti premjero, ministro pareigas negalėtų 8 metus, o valstybės kontrolieriumi – 5 metus. Galimybės po apkaltos grįžti į teisėjų pareigas įstatymo projektas nenumato.

„Tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio parengtas projektas kartu su atitinkama Konstitucijos pataisa rinkimuose leistų kandidatuoti per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui europarlamentarui R. Paksui.

Seimas per pirmą priėmimą yra pritaręs Konstitucijos 47 straipsnio pataisai, kad “už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.

Seimas dėl šio Konstitucijos pataisos projekto priėmimo turės balsuoti dar kartą. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucijos pataisa ir konstituciniu įstatymu siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close