Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, DELFI konferencijoje atsakydamas į skaitytojų klausimus pažėrė daugybę naujovių, kurios mūsų laukia kitais metais. Naujoji tvarka gali atsirūgti ne tik medikams, bet ir nedrausmingiems pacientams, kurie, iš anksto užsirašę, neatvyksta pas gydytoją.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, DELFI konferencijoje atsakydamas į skaitytojų klausimus pažėrė daugybę naujovių, kurios mūsų laukia kitais metais. Naujoji tvarka gali atsirūgti ne tik medikams, bet ir nedrausmingiems pacientams, kurie, iš anksto užsirašę, neatvyksta pas gydytoją.
Apibrėžė kyšio sąvoką
Paklaustas, kaip reikėtų traktuoti dovaną arba pinigus po gimdymo – kaip kyšį ar atsidėkojimą, V. P. Andriukaitis paaiškino, kad jei žmogus nori atsidėkoti, jis pats savo viduje atsako į klausimą – duoda kyšį ar ne. Tačiau kyšio apibrėžimas yra teisiškai apibrėžtas: kai kyšis prievartaujamas, jo prašoma, sudaromos sąlygos nepatekti pas specialistą, t. y. piktnaudžiaujama savo padėtimi, tokie pinigai jau yra kyšis.
„Pavyzdžiui, ligonis paguldytas į stacionarą. Jo visas gydymas apmokėtas iš PSDF, tačiau jam už papildomą sumą pasiūloma pasirinkti operacinį rinkinį, nors to daryti visai nereikia. Beje, ligoninė po mūsų patikrinimo grąžino pacientui pinigus ir spręs, kaip išieškoti lėšas iš gydytojo, kuris piktnaudžiavo padėtimi. Vis dėlto pinigai nėra atsidėkojimas už gydymą. Jeigu norima paremti ligoninę, tuomet taip, tačiau šiam tikslui mes įsteigsime ligoninių fondą. O atsidėkoti galima gėlėmis, bet ne pinigais“, – teigė ministras.
DELFI konferencijos svečias neneigė problemos, kad gydytojai kartais elgiasi nemandagiai, pacientą apžiūri atmestinai. „Žinau daug gydytojų, kurie taip nesielgia. Galiu vardinti daugybę žmonių, kurie yra puikūs, tačiau turbūt teisūs pacientai, kad jie susiduria ir su nejautriais medikais. Tas nejautrumas skaudina, nes žinote, kad gydymas prasideda nuo žodžių. Tam ir yra Hipokrato priesaika, nes ir anksčiau kolegos matė, kad be medicinos etikos nėra gydymo. Mes ypatingą dėmesį kreipiame į etiką, medicinos įstaigose rengiami Etikos kodeksai, norime, kad jie būtų vieši, kad Etikos komisijos būtų žinomos. Ne paslaptis, kad yra ir įvairių pacientų, įvairių gydytojų ir įvairių atvejų, kai gydytojo kantrybė neatlaiko. Bet sutinku, kad turime užtikrinti aukštesnius standartus. Medikai gydo, o ne teikia paslaugas. Kažkodėl šiandien bandoma principą „teikiu paslaugas“ importuoti į mediciną, tačiau medicinoje tai neveikia. Kiekvienu atveju nagrinėsime visas iškylančias problemas, kad medicinos etika būtų sugrąžinta į kasdienybę“, – tikino V. P. Andriukaitis.
Eilių klausimas bus sprendžiamas ir drausminėmis nuobaudomis pacientams
Ministrui teko atremti DELFI skaitytojų skundus dėl didžiulių eilių, kai dėl rimtos problemos neįmanoma laiku pakliūti pas gydytoją.
„Eilių skaičiai yra žinomi, jau turime duomenis iš visų įstaigų. Įvairiose įstaigose įvairiai: Vilniuje kardiologo konsultacijos reikia laukti 120 dienų, Kaune – apie 80 dienų. Dėl to priėmėme sprendimą keisti eilių tvarką ir galimybę kreiptis pas specialistus, įvedėme vyriausiųjų specialistų pareigybes. Vyriausias terapeutas turės nagrinėti, kodėl tokios eilės susidaro. Darome vieningą įstaigų eilių registrą ir mėginsime valdyti tas eiles. Tenka pripažinti, kad eilės susidaro ir dėl pacientų neatsakingumo. Pavyzdžiui, vienoje poliklinikoje prisirašę 120 tūkst. pacientų ir per metus pas specialistus neatvyko 30 tūkst. žmonių, kurie užsirašę iš anksto. Tuomet specialistas turi laukti ir negali priimti kito žmogaus, nežino, kodėl pacientas neatvyko. Taip trukdomas darbas, pailgėja eilės. Tuo metu specialistas galėtų priimti kitą žmogų. Štai kodėl kyla klausimas ar tie 30 tūkst. neturėtų prisiimti atsakomybės dėl eilių. Yra šalių kuriose taikomos drausminančios priemonės. Tas pats kaip bibliotekoje: jei paėmei knygą, turi būt garantijos kad ją grąžinsi. Svarstome, kokią atsakomybę turi nešti tokie žmonės, kurie taip elgiasi. Kitose šalyse palieki užstatą, užmoki, o atėjęs atsiimi pinigus. Jei neateini, prarandi pinigus. Tai drausmina“, – svarstė V. P. Andriukaitis.
Paklaustas, kodėl net šeimos gydytojo konsultacijos šiandien reikia laukti apie mėnesį, ministras vėlgi žadėjo griežtesnė kontrolę. „Norime išplėsti medicinos seserų funkcijas, yra daug dalykų, kuriuos gali atlikti medicinos seserys: matuoti kraujospūdį, registruoti ir pan.“, – sakė jis.
Lėtiniams ligoniams pas specialistą bus galima pakliūti be šeimos gydytojo
Paklaustas, kada bus atsisakyta tvarkos, kai lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms kas tris mėnesius reikia vaikščioti pas šeimos gydytoją, kad jam išrašytų vaistus, nors yra aišku, kad vaistus teks vartoti visą gyvenimą, ministras pažadėjo, kad jau nuo kitų metų įsigalios normos, pagal kurias būtų galima receptus išrašyti pusei metų, o vaistinėje pacientas turėtų teisę šių vaistų įsigyti tokiam laikotarpiui, kuris jam patogus: mėnesiui, dviem ir pan.
„Taip pat norime suteikti teisę išrašyti receptą vaistininkui, kuris galėtų pasitarti su gydančiu gydytoju ir pratęsti recepto galiojimo laiką. Norime pakeisti ir lėtinėmis ligomis sergančio žmogaus galimybes kreiptis tiesiai į specialistą, ne per šeimos gydytoją“, – naujoves žadėjo V. P. Andriukaitis.
DELFI svečias patikino, kad šeimos gydytojų nenoras siųsti pacientą pas šeimos gydytoją iki tol, nors pats su ligos komplikacijomis nesusitvarko, nesusijęs su kvotų sistema. Esą siuntimo pas specialistus kvotų nėra, o greičiausiai problema susijusi su eilėmis.
„Šeimos gydytojai niekaip nėra suvaržyti siųsti pacientų pas specialistus. Dėl to, ar yra indikacijos siųsti, rimtas klausimas. Negalima bet ko ir bet kaip siųsti. Bet jeigu specialistas sako, kad žmogui reikia tikrintis kas kažkiek laiko, jis dispanserizuos pacientą ir tada toks pacientas eis tiesiai pas jį be šeimos gydytojo. Tokia tvarka pradės galioti nuo 2014 metų“, – aiškino V. P. Andriukaitis.
Taip pat ministras, priešingai nei dauguma gydytojų, įsitikinęs, kad vadinamoji alternatyvi medicina turėti tapti lygiateise gydymo priemone. „Taip vadinama alternatyvi medicina nėra jokia alternatyvi. Fitoterapija, hirudoterapija, akupunktūra, homeopatija, kineziterapija ir kitos formos egzistuoja tūkstančius metų. Homeopatija – kokius 600 metų. Taigi dabartiniai gydymo metodai, kurie paremti eksperimentine sistema, nepaneigia egzistuojančių kitų gydymo būdų. Akivaizdu, kad tuos gydymo būdus reikia įteisinti. Tai yra padaryta daugelyje šalių“, – sakė DELFI konferencijos svečias.
Tuo tarpu emigrantams – bloga žinia. Ministras ketina taikyti priemones, kurių pagalba bus galima nustatyti, ar žmogus, kuris neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, yra tai padaręs užsienyje. „Mano pasiūlymas labai paprastas: ar iš tiesų galima nebūti apdraustu? Visi turime automobilius. Kodėl automobiliams kas dvejus metus reikia techninės apžiūros, o jos nepraėjus juo naudotis negalima, priešingu atveju numatytos sankcijos? Tuo tarpu žmogui, kuris nesidraudžia ir nesirūpina savo „aparatu“, viskas galima? Sveikatos draudimas yra privalomas. Apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių yra neapsidraudę, įmoka 2300 litų metams vienam žmogui, vadinasi 60 mln. litų nuostolių. Sakome, kad sveikatos apsaugai trūksta pinigų, o kiekvienais mestais prarandame 60 mln. litų. Gerai tai ar blogai?“ – klausė V. P. Andriukaitis.
Jauni gydytojai privalės vykti į rajonus
Ministras dar kartą patvirtino savo ketinimus priverstinai išsiųsti jaunus medikus padirbėti rajonuose. Jau ruošiami teisės aktų pakeitimai, kad žmonės, už kurių studijas sumokama visų mokesčių mokėtojų pinigais iš biudžeto, iš anksto galėtų žinoti jų specialybės darbo vietų valstybinėse ligoninėse sąrašą ir apsispręstų, į kokią vietą vyks. Taigi jie galės iš anksto pasiruošti savo gyvenamosios vietos pokyčiams.
Jis sutiko su DELFI skaitytojo pastebėta problema, kad kai rezidentai ima žvalgytis darbo vietų, jie susiduria su situacija, kad tas vietas užėmę seni pensininkai, kurie nė neketina jų atlaisvinti. „Taip, iš tiesų yra tokia problema. Dabar pasiūlėme įstatymų pataisas, kad vertinant įstaigų vadovų darbo kokybę vienas iš parametrų bus, koks yra santykis jaunų specialistų ir pensinio amžiaus specialistų. Įstaigų vadovų vertinimas atsispindės jų atlyginimuose. Jie gauna priedus, norint gauti priedus bus įvesti kokybės reikalavimai, tarp jų ir jaunų specialistų santykis su pensinio amžiaus“, – sakė V. P. Andriukaitis.
