captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trečdalis Lietuvos gydytojų – pensininkai arba netrukus jais taps

„30–40 proc. Lietuvos gydytojų – pensinio amžiaus arba po penkerių metų bus pensininkai, todėl rajonų ligoninėse jau dabar katastrofiška padėtis. Jei visi pensinio amžiaus gydytojai išeitų, nebūtų į ką kreiptis susirgus. Žodį „gydyti“ tektų užmiršti“, – DELFI teigė Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas.
Š. Maažeikos (BFL) nuotr.
Š. Maažeikos (BFL) nuotr.

„30–40 proc. Lietuvos gydytojų – pensinio amžiaus arba po penkerių metų bus pensininkai, todėl rajonų ligoninėse jau dabar katastrofiška padėtis. Jei visi pensinio amžiaus gydytojai išeitų, nebūtų į ką kreiptis susirgus. Žodį „gydyti“ tektų užmiršti“, – DELFI teigė Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas.

Pasak jo, ypač sudėtinga padėtis rajonuose: „Didieji miestai dar dar „veža“. Tačiau jei 80–90 proc. vyresnio amžiaus žmonių koncentruojasi rajonuose, apie ką mes šnekame? Jei šiandien dėl kažkokių priežasčių jie išeitų į pensiją, tektų uždaryti didžiąją dalį rajono gydymo įstaigų“.

Kaltina ne emigraciją

L. Labanauskas atkreipė dėmesį, jog problemos šaknys ne eskaluojama emigracija, o nevykę valdininkų sprendimai.

„Maždaug 1995 metais buvo beveik pusiau sumažintas studentų priėmimas į universitetus. Tai padaryta dėl kažkokių Europos Sąjungos direktyvų ir neva dėl to, kad pas mus gydytojų – per daug. Tačiau ką reiškia per daug, jei pati Europos Sąjunga dabar iš mūsų ima? Tai ten gydytojų per mažai. Mes neturėjome tuomet lygiuotis į jų vidurkį, kai pas mus situacija dar buvo nebloga“, – įsitikinęs L. Labanauskas.

Turint omenyje, kad gydytojai mokosi apie 10 metų, jų trūkumas pasimatė tik dabar.

„Pensininkams neužtenka pamainos. Patys prisidarėme problemų – niekas nereikalavo mūsų mažinti medicinos studentų priėmimo į universitetus. Tuometiniai valdininkai taip suprato politiką, nors ir mes, ir universitetai aiškinome, kad jie neteisūs, kad neverta to daryti, bet nelabai kas klausė“, – apgailestavo Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas.

Trūksta 900 medikų

Kaip DELFI sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė, Lietuvos gydymo įstaigoms trūksta 900 gydytojų ir slaugytojų.

Kasmet SAM atliekamos apklausos duomenimis, didžiausias specialistų trūkumas jaučiamas tokiose srityse kaip šeimos medicina, vidaus ligos, vaikų ligos, psichiatrija, radiologija, neurologija, kardiologija chirurgija.
 
„Didieji miestai pakankamai gerai apsirūpinę gydytojais. Rezidentūrą baigiantys ir norintys Vilniuje bei Kaune gauti darbą turi problemų. Daugiau galimybių įsidarbinti rajonuose“, – sakė SAM atstovė.
 
Rajonai prašo gydytojų neurologų, otorinolaringologų, kardiologų, šeimos, kitų sričių sveikatos priežiūros specialistų. Kaip pastebi N. Bielinienė periferijoje nėra vietų, kur trūktų ypač daug gydytojų, poreikis pasiskirstęs daugmaž tolygiai, trūksta po vieną kitą specialistą.

„Jauni gydytojai linkę dirbti didžiuosiuose miestuose, nelabai nori vykti į periferiją. Todėl tokie netolygumai ir susidaro“, – komentavo DELFI pašnekovė.
 
60–70 metų amžiaus kas trečias vidaus ligų gydytojas

Pagal gydytojų amžių problemiškiausios trys sritys: šeimos medicina, vaikų ir vidaus ligos.

„Pavyzdžiui, 40–60 metų amžiaus vidaus ligų gydytojai sudaro 55 proc., o tarp 60–70 metų amžiaus dar 31proc. Tai yra daug”, – sakė N. Bielinienė.
 
Panaši situacija ir su vaikų ligų gydytojais. Beveik trečdalis dabar dirbančiųjų yra 60–70 metų amžiaus, 40–50 metų amžiaus daugiau nei pusė – 55 proc.
 
Šeimos medicinoje 40–60 metų amžiaus gydytojai sudaro 63 proc., nuo 60–70 metų amžiaus beveik penktadalį, 19 proc.

Higienos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 metais Lietuvoje buvo 12 506 gydytojai ir 22 701 slaugytojas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...