captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemvaldžių godumas matuojamas ir mirtimis

Go­dūs ša­lies pi­lie­čiai ne tik pri­da­ro mi­li­jo­ni­nių nuo­sto­lių Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, bet ir ne­tie­sio­giai pri­si­de­da prie eis­mo da­ly­vių luo­ši­ni­mo ar net mir­čių. Pa­dė­tį tu­rė­jo pa­tai­sy­ti 2011-ai­siais pri­im­tas Že­mės pa­ėmi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mas, ta­čiau dėl ja­me pa­lik­tų spra­gų nor­mi­nio ak­to vei­ki­mas – la­bai ri­bo­tas.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Go­dūs ša­lies pi­lie­čiai ne tik pri­da­ro mi­li­jo­ni­nių nuo­sto­lių Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, bet ir ne­tie­sio­giai pri­si­de­da prie eis­mo da­ly­vių luo­ši­ni­mo ar net mir­čių. Pa­dė­tį tu­rė­jo pa­tai­sy­ti 2011-ai­siais pri­im­tas Že­mės pa­ėmi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mas, ta­čiau dėl ja­me pa­lik­tų spra­gų nor­mi­nio ak­to vei­ki­mas – la­bai ri­bo­tas, rašo „Lietuvos žinios“.

Šian­dien net įsta­ty­mo ren­gė­jai nie­ko ne­nu­tuo­kia apie ja­me pa­lik­tas spra­gas. Ren­giant Že­mės pa­ėmi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo pro­jek­tą da­ly­va­vo ir aso­cia­ci­jos „In­ves­tors` Fo­rum“ („In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“) vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė Rū­ta Sky­rie­nė. Ji pri­si­pa­ži­no tik iš LŽ žur­na­lis­to su­ži­no­ju­si, kad įsta­ty­me yra spra­ga, dėl ku­rios pro­jek­tai il­gai ne­ju­da į prie­kį.

Anot R. Sky­rie­nės, bū­tų pu­sė bė­dos, jei ne­to­bu­las įsta­ty­mas stab­dy­tų tik vals­ty­bei ne­reikš­min­gų ob­jek­tų plė­trą. „Ta­čiau jei dėl to sto­ja ir stra­te­gi­niai pro­jek­tai, ta­da yra tie­siog tra­giš­kai blo­gai“, – pa­brė­žė aso­cia­ci­jos vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė.

In­ves­ti­ci­jos blo­kuo­ja­mos teismuose

Prieš dau­giau kaip dve­jus me­tus pri­im­tas Že­mės pa­ėmi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mas tu­rė­jo su­da­ry­ti leng­ves­nes są­ly­gas pa­im­ti pri­va­čią že­mę vi­suo­me­nėms po­rei­kiams. Daž­niau­siai tai bū­na su­si­ję su ener­ge­ti­kos, trans­por­to ir kraš­to ap­sau­gos inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tais.

Teo­riš­kai že­mės pa­ėmi­mas šiems po­rei­kiams tu­rė­tų vyk­ti la­bai grei­tai. Už že­mės skly­pą sa­vi­nin­kui į jo sąs­kai­tą per­ve­da­ma su­ma, aps­kai­čiuo­ta pa­gal vals­ty­bės įmo­nės Re­gis­trų cen­tro nu­sta­ty­tą rin­kos kai­ną. Pa­skui pa­si­ra­šo­ma su­tar­tis, ku­ri įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka už­re­gis­truo­ja­ma. Vė­liau že­mę jau ga­li­ma nau­do­ti stra­te­gi­nėms reik­mėms.

Prieš at­si­ran­dant įsta­ty­mui stra­te­gi­nius pro­jek­tus įgy­ven­di­nan­tys in­ves­tuo­to­jai tu­rė­da­vo pa­tys su­si­tar­ti su že­mės sa­vi­nin­kais. Tai su­da­ry­da­vo dau­gy­bę keb­lu­mų. „Skly­pų sa­vi­nin­kai grei­tai pa­ma­to mi­li­jo­nus, ku­rių iš ti­krų­jų nė­ra, bet jie įsi­vaiz­duo­ja, kad tu­rė­tų bū­ti“, – dien­raš­čiui LŽ sa­kė R. Sky­rie­nė. To­dėl at­si­ras­da­vo as­me­nų, ku­rie su­ži­no­ję, kad per jų skly­pe­lį bus tie­sia­mas ge­le­žin­ke­lis, ke­lias ar elek­tros li­ni­ja, už ke­lių tūks­tan­čių ver­tės tur­tą ne­truk­da­vo už­sip­ra­šy­ti mi­li­jo­nų. Aiš­ku, pro­jek­tai sto­da­vo, kar­tais – ir vi­sam lai­kui. Val­džios kan­try­bė trū­ko, kai dėl skly­pų sa­vi­nin­kų go­du­mo įstri­go Kau­no lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) pro­jek­tas.

„Ma­niau, kad pri­ėmus įsta­ty­mą vis­kas sto­jo į sa­vo vė­žes“, – ste­bė­jo­si aso­cia­ci­jos „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“ va­do­vė. Pa­si­ro­do, ne. In­ves­ti­ci­jas to­liau stab­do įsta­ty­me pa­lik­ta spra­ga, ku­ri vals­ty­bei ar jos įga­lio­ti­niams lei­džia nau­do­tis skly­pu tik ta­da, kai sa­vi­nin­kas pa­si­ra­šo su­tar­tį. Ta­čiau dau­gu­ma jų ne­su­tin­ka to da­ry­ti, nes ma­no, kad siū­lo­ma pi­ni­gų su­ma už skly­pą yra per ma­ža. Tuo­met krei­pia­ma­si į teis­mus, ir kol ne­si­bai­gia by­li­nė­ji­ma­sis, že­me drau­džia­ma nau­do­tis. Tai ga­li truk­ti la­bai il­gai.

„Rau­do­no­ji arterija“

Pir­mie­ji dėl ne­to­bu­lo Že­mės pa­ėmi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo pra­dė­jo skam­bin­ti pa­vo­jaus var­pais ke­li­nin­kai. Tai juos ver­čia da­ry­ti ap­lin­ky­bės. Dvie­jų eis­mo juo­stų tarp­tau­ti­nė ma­gis­tra­lė „Via Bal­ti­ca“, ei­nan­ti per Lie­tu­vą nuo Len­ki­jos iki Lat­vi­jos sie­nos, ša­liai la­bai svar­bus stra­te­gi­nis ob­jek­tas, jau se­niai dėl ypač in­ten­sy­vaus eis­mo ta­po nuo­la­ti­nių trans­por­to spūs­čių ir gau­sy­bės ava­ri­jų vie­ta. Blo­giau­sia, kad nuo­lat di­dė­jant trans­por­to srau­tui au­to­ma­gis­tra­lė­je gau­sė­ja ir eis­mo įvy­kių, pa­si­bai­gian­čių vai­ruo­to­jų ar ki­tų eis­mo da­ly­vių žū­ti­mi.

Tarp­tau­ti­nės trans­por­to ar­te­ri­jos ruo­žą Šiau­rės Aukš­tai­ti­jo­je pri­žiū­rin­čios vals­ty­bės įmo­nės „Pa­ne­vė­žio re­gio­no ke­liai“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­lan­das Ža­ga­ras tei­gė, jog ke­ly­je nuo Kė­dai­nių iki Sa­lo­čių šie­met žu­vo 4 žmo­nės. Kur kas blo­ges­nė vi­sos per Lie­tu­vą nu­sid­rie­ku­sios au­to­ma­gis­tra­lės sta­tis­ti­ka. Vie­na te­le­vi­zi­jos lai­da „Via Bal­ti­cą“ net pa­va­di­no ša­lies „kru­vi­ną­ja ar­te­ri­ja“.

Da­lis vi­suo­me­nės ne­si­gi­li­na į ti­krą­sias eis­mo įvy­kių prie­žas­tis ir dėl ne­lai­mių kal­ti­na ke­li­nin­kus. Šie at­šau­na, kad to­kio eis­mo in­ten­sy­vu­mo ke­ly­je, koks yra „Via Bal­ti­ca“, ava­ri­jų skai­čių ga­lė­tų su­ma­žin­ti ne­bent ke­tu­rių juo­stų įren­gi­mas per vi­są tra­sos il­gį. Da­bar kai ku­rio­se „Via Bal­ti­cos“ vie­to­se eis­mas yra dvi­pu­sis, čia ne­re­tai trans­por­to prie­mo­nės su­si­du­ria kak­to­mu­ša, o to­kiais at­ve­jais ma­žai ka­da iš­ven­gia­ma žmo­nių au­kų.

Jau pa­tvir­tin­tas pro­jek­tas, pa­gal ku­rį ke­tu­rių juo­stų ke­lias nuo Len­ki­jos sie­nos iki Kau­no ga­lė­tų bū­ti nu­ties­tas ar­ti­miau­siu me­tu. Ta­čiau plė­trą stab­do mi­nė­to Že­mės pa­ėmi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo spra­ga.

Teis­mų karuselė

„Šian­dien vien Prie­nų ra­jo­ne nag­ri­nė­ja­mos ke­tu­rios by­los dėl že­mės pa­ėmi­mo. Ma­ri­jam­po­lė­je dar ne­su­si­tar­ta su 15 sa­vi­nin­kų. Dėl Ma­ri­jam­po­lės ruo­žo taip pat gre­sia by­los teis­muo­se. Ne­ži­nia, kiek lai­ko vi­sa tai truks“, – kal­bė­jo vals­ty­bi­nių ke­lių prie­žiū­ros įmo­nių dar­bą koor­di­nuo­jan­čios Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos (LAKD) pers­pek­ty­vi­nio pla­na­vi­mo vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ni­jo­lė Bau­trė­nie­nė.

Pa­sak jos, su­si­tar­ti ge­ruo­ju su kai ku­riais skly­pų sa­vi­nin­kais ne­si­se­ka dėl de­šimt kar­tų už­kel­tų kai­nų. „To­kių rei­ka­lau­to­jų kiek­vie­na­me pro­jek­te bū­na apie 10 pro­cen­tų. Ki­ti že­mės sa­vi­nin­kai yra pa­trio­tai ir su­pran­ta, kad vals­ty­bės in­te­re­sas pri­va­lo bū­ti aukš­čiau už vis­ką. Ta­čiau tam de­šim­ta­da­liui šykš­tuo­lių rū­pi tik jų ki­še­nė. Kaip ro­do pa­tir­tis, pro­jek­tą jie ga­li už­vil­kin­ti dve­jus tre­jus me­tus“, – aiš­ki­no LAKD vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

Truk­do plė­to­ti turizmą

Su pa­na­šio­mis prob­le­mo­mis nuo­lat su­si­du­ria ne tik ke­li­nin­kai, bet ir ge­le­žin­ke­li­nin­kai, elek­tros li­ni­jų ir ki­tų svar­bių stra­te­gi­nių pro­jek­tų plė­to­to­jai. La­bai il­gai že­mės pa­ėmi­mo pro­ce­sas vy­ko ir dėl eu­ro­pi­nės vė­žės „Rail Bal­ti­ca“ nuo Len­ki­jos pa­sie­nio iki Kau­no. Nie­kas ne­ži­no, kiek lai­ko že­mės sa­vi­nin­kai ga­li už­vil­kin­ti pro­jek­to plė­trą, kai „Rail Bal­ti­cos“ tie­si­mo dar­bai pa­ju­dės Lat­vi­jos link.

In­ves­tuo­to­jai go­džią že­mės sa­vi­nin­kų ran­ką jau­čia net at­okes­nė­se vie­to­vė­se, pri­tai­ky­to­se kul­tū­ri­niam tu­riz­mui. Vie­šo­sios įstai­gos Aukš­tai­ti­jos siau­ro­jo ge­le­žin­ke­lio di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ker­be­dis ste­bė­jo­si, kad že­mės skly­pų sa­vi­nin­kų at­si­ran­da ta­ry­tum iš nie­ko. Kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tu pri­pa­žin­to siau­ru­ko veik­la glau­džiai su­si­ju­si su to­mis vie­to­vė­mis, pro ku­rias va­žiuo­ja trau­ki­nys. Jo­se yra plė­to­ja­ma tu­ris­ti­nė veik­la, ta­čiau ne­mie­ga ir go­dūs pi­lie­čiai – iš anks­to ži­no­da­mi, kur ga­li bū­ti stei­gia­mas nau­jas pra­mo­gų ži­di­nys, to­je vie­to­je įsi­gy­ja skly­pą.

Prieš ku­rį lai­ką kai ku­rie ke­li­nin­kų at­sto­vai par­eiš­kė, kad kils į ko­vą ir siū­lys Že­mės pa­ėmi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. Ta­čiau už­va­kar aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos ke­liai“ pre­zi­den­tas Rim­vy­das Gra­daus­kas tvir­ti­no apie to­kius ke­ti­ni­mus nie­ko ne­ži­nąs. „Ta­čiau ti­krai jau pri­bren­do rei­ka­las ką nors da­ry­ti“, – pri­dū­rė LŽ pa­šne­ko­vas.

 

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...