Byloje dėl galimo pareigų neatlikimo reaguojant į planuojamus nužudymus Kaune teisiami esami ir buvę policijos pareigūnai pirmadienį pradėjo duoti parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Byloje dėl galimo pareigų neatlikimo reaguojant į planuojamus nužudymus Kaune teisiami esami ir buvę policijos pareigūnai pirmadienį pradėjo duoti parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teisėjas Valerijus Paškevičius prieš prasidedant apklausai pareiškė, kad kiekvieno žmogaus su antpečiais pareiga atsakyti už tai, ką padarė ir gintis nuo to, ko nepadarė.
Pirmasis parodymus duoda buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Savo liudijimo pradžioje jis išreiškė apgailestavimą, kad dėl jo dar keturi policininkai turėjo sėsti į kaltinamųjų suolą, o teisiami dėl to, kad jo atleidimo iš darbo siekė dabartinis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
„Viso šio tyrimo, baudžiamosios bylos taikinys buvau aš. Man labai apmaudu, kad šie keturi vyrai teisiami kartu su manimi, nes tikslas buvo atleisti mane“, – sakė V. Račkauskas. Jis sakė, kad jokios informacijos apie planuojamus nužudymus policija iš anksto nebuvo gavusi, o to, kad praėjus ketveriems metams po įvykių jam teks stoti prieš teismą, nė neįsivaizdavęs. Jis tikino, kad niekam nėra davęs jokių neteisėtų nurodymų, o D. Kedžio suradimui policija dėjo maksimalias pastangas.
Jis pasakojo, kad 2009 metų rugsėjį kitas generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis pakvietė jį pasikalbėti su kažkokiu asmeniu. V.Račkauskas teigė tuo metu buvo užsiėmęs, todėl į susitikimą nusiuntė Tomą Ulpį. Šis vėliau jam pasakė, kad gauta informacija nekonkreti, „kaip per pilnatį“. Vis dėl to T. Ulpis nusprendė apsilankyti pas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių.
„Mindaugo Žalimo pavardę aš sužinojau tik 2011 metais“, – tikino kaltinamasis.
Paaiškėjus, kad nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius, buvo iškelta versija, kad nusikaltimas įvykdytas dėl teisėjo darbinės veiklos. Tais metais pareigūnai Bulgarijoje sulaikė Kauno nusikalstamo pasaulio atstovą Henriką Daktarą. Tik vėliau jam vykstant į Kauną skambinę policijos ir prokuratūros pareigūnai pateikė žinių, kad su J. Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienė nužudymais gali būti susijęs Drąsius Kedys.
„D. Kedžio paieška nedelsiant buvo pradėta – ieškojom ginkluoto ir labai pavojingo asmens“, – teisme sakė V. Račkauskas.
Jis pasakojo, kad netrukus kreipėsi į žiniasklaidą. Pirmojo viešo kreipimosi metu V.Račkauskas rankose turėjo D. Kedžio paso nuotrauką, suklydo sakydamas, kad ieškomas yra Vytautas Kedys, bet paskui spaudos konferencijoje šią klaidą ištaisė.
„Ta klaida patvirtina, kad nieko iki tol nežinojau apie Kedį“, – duodamas parodymus sakė kaltinamasis.
Vėliau buvo gauta informacija, kad įtariamasis gali slapstytis užsienyje. V.Račkauskas sakė, jog buvo susitikęs bent su šešių valstybių kriminalinės policijos vadovais, kad jie padarytų paslaugą Lietuvos policijai.
„Kad gavus dokumentus ta paieška būtų paskelbta ne tik policijos lygmenyje, bet viešai paskelbta, kad ieškoma patekusių į tų prioritetinių ieškomųjų sąrašą jų valstybėse“, – apie savo pastangas ieškant D. Kedžio pasakojo V. Račkauskas. Tikslą pareigūnas pasiekė – ieškomo D. Kedžio nuotraukos buvo paskelbtos Ispanijos ir dar vienos valstybės žiniasklaidoje. Po šio viešo nuotraukų paskelbimo, V.Račkausko manymu, D. Kedžiui tapo neįmanoma slapstytis tose valstybėse.
Tačiau V. Račkauskas pareiškė, kad, ieškodama D. Kedžio, policija pastebėjo, kad informacija apie jo paiešką nuteka ir nuteka netgi informacija apie planuojamus pareigūnų veiksmus.
Po V. Račkausko apklausos parodymus duos ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.
Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pateikti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymus.
Mindaugas Žalimas pareiškė prieš žudynes apie planuojamus D. Kedžio veiksmus įspėjęs policijos vadovybę, tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų joms kelią.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai lapkritį Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir tuoj pat perduotas Generalinei prokuratūrai.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą D. Kedys kaltino pedofilija. Dviejų instancijų teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
