Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius džiaugiasi Moldovos ir Gruzijos žingsniais į Europą, tačiau prognozuoja, kad Rusijos spaudimas šioms šalims didės, todėl pasirašyti Asociacijos sutartis su jomis lengva nebus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius džiaugiasi Moldovos ir Gruzijos žingsniais į Europą, tačiau prognozuoja, kad Rusijos spaudimas šioms šalims didės, todėl pasirašyti Asociacijos sutartis su jomis lengva nebus.
– Ministre, Jūs iki paskutinės minutės tikėjotės, kad Vilniuje gali būti pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina. Iš kur semiatės optimizmo? Gal ir dabar esate nepraradęs vilties?
– Buvau teisus sakydamas, kad tikrai gali daug kas pasikeisti, nes tie dalykai buvo svarstomi. Bet Ukrainos prezidento sprendimas toks, kad sutartis nebus pasirašyta. Tačiau niekas neįkalbinėjo, nevertė pasirašyti. Tiesiog buvo bandoma aiškintis motyvus, argumentus, kadangi pastarosiomis dienomis gaudavome labai įvairių signalų. Išsiaiškinome, kad Ukraina nėra pasirengusi pasirašyti šios sutarties. Gera žinia, jei galima ją pavadinti taip, yra ta, kad nepasakyta, jog jie apskritai to nenori padaryti.
– Gal pasakyta, kada jie tai norės padaryti?
– Tai priklausys nuo situacijos. Jei vakar Ukrainos sprendimas būtų buvęs pakeistas, Europos Sąjungos (ES) Taryba buvo pasirengusi iškart diskutuoti naują situaciją. Mes buvome pasiruošę, bet tam nebuvo priežasčių. Ukrainos pozicija pasikeis ateityje, prie šio klausimo teks grįžti.
– Pokalbiai su Ukrainos prezidentu buvo labai aštrūs?
– Pokalbiai buvo atviri, visi išsakė tai, ką galvoja. Nors, aš manau, buvo tikėtasi daugiau lankstumo. Tikėtasi, stipresnės Ukrainos motyvacijos ir daugiau supratimo, kad praleista galimybė yra labai svarbus dalykas. Kita galimybė teoriškai yra ir, matyt, gali būti praktiškai, bet tai bus labai sunku.
– Ukrainos atvejis rodo, kad ES geopolitinė įtaka silpsta. Ar šiandien ES yra pajėgi žaisti geopolitinius žaidimus su Rusija?
– Aš tikrai nesutikčiau su tokiomis dramatiškomis išvadomis. Taip galiu pasakyti remdamasis pilietinės visuomenės požiūriu. Pilietinė visuomenė nėra susaistyta apribojimais gražiai kalbėti, o ir opozicijos atstovų, ir nevyriausybinių organizacijų nuomonė buvo vieninga: tai sėkmė. Pasakykime sau gerą žodį. Per tą pusmetį, kol pirmininkavome, situacija pasistūmėjo į priekį. Ir to nematyti yra labai sudėtinga. Ukraina iš tiesų priartėjo prie Europos. Asociacijos sutartis, pripažinkime, tai nėra tikroji narystė. Tai yra tam tikras etapas. Ir nors būtų buvę smagu tai fiksuoti Vilniuje, kur kas svarbiau yra pati proceso kokybė. Pastebėkime, kaip sėkmingai šiame etape sudalyvavo Moldova, Gruzija.
– Kitais metais su Moldova ir Gruzija planuojama pasirašyti Asociacijos sutartis. Ar neatsitiks taip su šiomis šalimis, kaip atsitiko su Ukraina? Ir ar ES turi instrumentų, kuriais galėtų apsaugoti šias dvi valstybes?
– Iš pastarojo meto situacijos turi būti išmoktos pamokos. Viena iš pamokų yra labai aiški. Tai – ES šalių vienybė. Ne tik strategija Rytų partnerystės šalių atžvilgiu, bet ir strategija santykiuose su Rusija.
Sėkmė nėra automatiškai garantuota tiek Moldovai, tiek Gruzijai. Asociacijos sutarčių pasirašymas su šiomis šalimis yra suplanuotas, bet manyti, kad viskas lengvai eisis, būtų naivu. Aš prognozuočiau, kad [Rusijos] spaudimas tikrai nemažės, o didės. Ir sėkmė priklausys ne tik nuo tų šalių atkaklumo ir motyvacijos, bet ir nuo aiškios europiečių laikysenos.
– Kiek Rytų partnerystės programai pavojinga Rusijos kuriama Muitų sąjunga?
– Žodis „pavojinga“ nebūtų tikslus. Mes nematome grėsmių tuose deriniuose, kurie kuriasi. Tai yra konkurencija, bet tai nėra pavojus. Aš ir mūsų kolegos, aišku, esame linkę labiau proteguoti europinį projektą.
