captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar cezario pjūvis gali pakeisti žmoniją?

Cezario pjūvis yra labai pavojingas, sako Naujosios Europos chirurgijos akademijos prezidentas Michaelas Starkas. Anot jo, ši operacija gal ir nesunaikins žmonijos, bet tikrai gali ją pakeisti.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šiais laikais daugelyje valstybių per dažnai atliekamos cezario pjūvio operacijos, sako Naujosios Europos chirurgijos akademijos prezidentas Michaelas Starkas. Chirurgas, kuris pats prieš 20 metų pasiūlė visame pasaulyje išpopuliarėjusį paprastesnį ir saugesnį cezario pjūvio atlikimo būdą, dabar apgailestauja, kad dalis jo kolegų šią chirurginę intervenciją taiko be reikalo.

Anot M. Starko, jei ir toliau per daug vaikų gims po cezario pjūvio operacijų, žmonija gali pasikeisti. Chirurgas neseniai viešėjo Vilniuje ir skaitė pranešimus konferencijoje „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“.

– Dabar Lietuvoje maždaug vienas iš keturių gimdymų baigiasi cezario pjūviu, Kinijoje – pusė. O Jūs paminėjote, kad kai kur jų atliekama dar daugiau.

– Taip, kai kuriose Kinijos ligoninėse net per 90 proc. gimdyvių atliekamas cezario pjūvis. Nematau jokių rimtų priežasčių tokioms dažnoms operacijoms. Kai kur Brazilijoje rodiklis irgi apie 80–90 proc. Viskas prasideda nuo didelio nesusipratimo. Kai kurie gydytojai ir moterys mano, kad cezario pjūvio operacija nekelia jokių pavojų ir kad moteriai toks būdas patogesnis.

– Dažnai minimas skausmas – dėl cezario pjūvio jo mažiau ir per, ir po gimdymo.

– Taip, dėl skausmo ir panašių priežasčių. Tačiau šiais laikais skausmą slopina epidurinė nejautra ir kitos priemonės. Problema – daug gydytojų ir net kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, iš Vienos universiteto, skatina atlikti cezario pjūvį. Mea culpa – prie to prisidėjau ir aš. Dėl mano sukurtos cezario pjūvio technikos operacijos tapo paprastesnės, tad kai kurie žmonės daro spaudimą moterims rinktis operacijas, jas užsisakyti iš anksto, net kai tam nėra poreikio.

Šiandien konferencijoje šnekėjau apie žmonijos ateitį – kas bus, jei daug žmonių gims po cezario pjūvio. Dabar svarbu, kad moters dubuo ir kūdikio galva būtų atitinkamo dydžio, kad vaikas galėtų ateiti į pasaulį gimdymo takais. Taip sukūrė gamta, iš dalies todėl vaikas gimdoje išbūna būtent 9 mėnesius. Jeigu šis santykis taps nebesvarbus, kam tada reikia gimdyti vaiką po devynių mėnesių – gal jis gimdoje galės pabūti ilgiau? Taip gali nutikti ne iš karto, o, tarkime, po 10 tūkst. metų. Manau, visa žmonija gali pasikeisti – tai labai pavojinga, ir nežinome, kokia bus ateitis, jei karta po kartos gims per cezario pjūvio operacijas.

– Ar šie žodžiai pagrįsti moksliškai? Ar Jūs šiek tiek spėliojate, juokaujate sakydamas, kad dėl cezario pjūvių žmonių kaklai gali tapti trumpesni, o galvos didesnės?

– Tai – ne juokas. Mes žinome. Pagal Charleso Darwino aprašytą evoliucijos teoriją, dabartinę žmogaus gimimo eigą nulėmė milijonai metų vystymosi. Tie kūdikiai, kurių galvos buvo didesnės, negalėjo gimti – jie mirdavo įsčiose. Todėl šiandien vaiko galvos ir moters klubų santykis toks svarbus. Jei nebebus svarbus – ko jūs tikitės? Nesakau, kad cezario pjūvis sunaikins žmoniją. Bet ji tikrai gali pasikeisti.

Lietuvoje augantis cezario pjūvių skaičius aiškinamas įvairiai. Pavyzdžiui, gydytojai kartais sako, kad šiuolaikinės moterys nebemoka gimdyti, jų kūnai tam nepasiruošę, nes žmonės dirba mažiau fizinio ir daugiau protinio darbo. Ar sutiktumėte?

– Visiškai ne. Cezario pjūvių skaičius augti pradėjo prieš 30–40 metų. Nežinau, kaip, bet Vokietijoje XX a. 4-ojo dešimtmečio rodiklis buvo 2–3 proc. 50–60 metų negalėjo pakeisti moterų prigimties. Netikiu, kad šiandieninė moteris labai skiriasi nuo moters prieš pusšimtį metų. Tai tik pretekstas atlikti daugiau cezario pjūvių. Gamta stipresnė už vietinius įpročius ir kai kurių gydytojų akušerių ginekologų idėjas.

– Lietuvoje ligoninės iš ligonių kasų gauna daugiau pinigų už cezario pjūvius, nekomplikuoti gimdymai – pigesni. Kai kas sako, kad noras pasipelnyti yra viena iš priežasčių, dėl kurių medikai ir rekomenduoja operacijas, jeigu tik yra argumentų.

– Šiandien buvau klinikose Kaune ir, remdamasis tuo, ką pamačiau, sakyčiau, kad toks pasakymas – visiška netiesa. Man labai gerą įspūdį paliko aukštas gimdymo skyriaus darbo organizavimo lygis, profesionalumas. Svarbu, kad vietiniai žmonės tai žinotų. Standartai – kaip bet kurioje kitoje ligoninėje Europoje, kuriose teko lankytis, gal netgi geresni. Nemanau, kad sprendimus lemtų finansiniai argumentai. Priešingai. Kaip suprantu, dauguma pjūvių atliekama, nes tai tretinio lygio ligoninė, suvažiuoja daug didelės rizikos grupės gimdyvių.

O jei kas nors daro cezario pjūvius dėl finansinių sumetimų – tai kriminalinė veikla, nesvarbu, ar taip dirba valstybinė ligoninė, ar privatus gydytojas. Juk kiekviena operacija turi būti atliekama, kai yra indikacijų. Negali pašalinti gimdos ar atlikti cezario pjūvio, jei nėra priežasčių. Suprantu, kad operacija reikalinga įvairiais atvejais, nors ne visada tam pritariu. Pavyzdžiui, jei vaikas gimsta sėdmenimis į priekį, jo galva didelė ir numanomas svoris apie 5 kg, kai nėščiosios kraujo spaudimas aukštas. Arba (pateisinu ir tokius atvejus) jei kūdikio laukiasi moteris, patyrusi daug persileidimų. Pagaliau artėja gimdymas, kuris gali baigtis sėkmingai, tad norisi maksimaliai užtikrinti saugumą.

Tačiau jei vaikas gimsta po cezario pjūvio, jam padaroma žalos. Pirmiausia, jis negauna natūralios mikrofloros iš mamos gimdymo takų – tai jo virškinimo sistemai būtinos bakterijos. Antra, jis nepatiria streso, kuris reikalingas jo brendimui. Yra daug priežasčių operacijos nedaryti. Ir jei kas nors, nepaisydamas šių dalykų, atlieka cezario pjūvį dėl pinigų, tai – nusikaltimas.

– Vis dėlto medikai susiduria ir su moterų noru rinktis cezario pjūvį. Galime perskaityti ir viešų pasisakymų, kad moterys prašė operacijos, nes taip atrodė saugiau, norėjo planuoti laiką, greičiau grįžti į darbą ar panašiai. Ką Jūs apie tai manote?

– Jei tokie dalykai nutinka, jei moterys prašo cezario pjūvių – taip yra tik todėl, kad joms trūksta išsilavinimo, informacijos. Jei moteris žinos argumentus už ir prieš, operacijos neprašys. Aš kaltinu ir kai kurių universitetų profesorius, kurie moksliniuose darbuose rašo, esą planuotas cezario pjūvis moterims yra geriau. Tai irgi daroma dėl žinių trūkumo. Tad reikia lavinti ir moteris, ir gydytojus.

– Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad idealus cezario pjūvių rodiklis šalyse būtų apie 15 proc. Kaip tai apskaičiuota? Ar sutinkate su juo?

– Nesutinku, nors žinau, kad ši organizacija taip skelbia. Sakyti, kad operacijų skaičius turi būti vienoks ar kitoks, yra sakyti, kad vyrų ūgis turi būti 1,70 m, o moterų – 1,64 m. Tikiu, kad kiekvieno cezario pjūvio reikalingumas turi būti vertinamas pagal konkrečią situaciją. Jei atrodo, kad ligoninė jų atliko per daug, reikia tikrinti, kokios buvo indikacijos.

– Kaip vertinate faktą, kad Lietuvoje maždaug kas 4 vaikas gimsta po cezario pjūvio?

– Jau turbūt supratote, kad atsakymo nepasakysiu, nebent žinočiau, kokios buvo indikacijos. Jei jos buvo tikslios – puiku. O gal, tikrindamas informaciją, sužinočiau, kad didelės rizikos atvejų buvo daug, bet operacijos atliktos tik daliai. Tada gal padaryta žala? Reikia žinoti, koks tokių sprendimų rezultatas. Koks yra protinis pajėgumas tų vaikų, kai jiems sueina 5–6 metai? Apibendrinimai nieko nerodo, reikia tyrinėti konkrečius atvejus ir priežastis.

– Kokias tendencijas šioje medicinos srityje prognozuojate?

– Kaip tik šiuo metu atliekame didžiulį projektą – tai daugiau nei paprastas mokslo tyrimas. Į mane kreipėsi penkių prancūziškai kalbančių Afrikos valstybių atstovai dėl cezario pjūvių ir kitų su gimdymu susijusių sričių kokybės kontrolės. Aš dėl to kreipiausi į FIGO (Tarptautinę ginekologijos ir akušerijos federaciją), ketiname atlikti tyrimą. standartizuoti rodiklius ir operacijos atlikimo techniką. Taigi po 2–3 metų galėsime pranešti šios studijos rezultatus. Tikiu, kad, jei standartizuosime ne tik operacijos atlikimo techniką, bet ir indikacijas, bus galima tvirčiau pasakyti, kuriais atvejais cezario pjūvis yra tinkamas sprendimas. Tai bus tęstinė studija. Domėsimės, kaip klostosi gyvenimas tų vaikų, kurie gimė atlikus cezario pjūvį, nors jam atlikti indikacijų nebuvo. Taip pat tų, kuriems gimstant operacija nebuvo atlikta, nors priežasčių ją rinktis buvo. Palyginsime rezultatus, galėsime pasakyti, kas yra optimalu. Niekada nesakysime, kad teisinga, nes padėtis gali keistis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...