ugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai ir daliai vartotojų vis dar neturint elektros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia tikslinti žalos kompensacijų tvarką, o už netinkamą ESO komunikaciją atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę.
„Turime, be abejo, dar patikslinti kompensacijų (komunikavimo apie kompensacijas – BNS) tvarką, nes kai kas sunervino žmones lygioje vietoje, kuomet buvo pradėta skelbti apie tai, kad neva audros padariniai pašalinti, tačiau visa tai buvo iš esmės tik komunikacinė žinutė, o daugiau nieko – žmonės ir toliau neturėjo elektros“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Nausėda.
„Tokių dalykų turime išvengti ir, žinoma, asmenys, kurie už tai yra atsakingi, turėtų prisiimti atsakomybę“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę nemažai elektros neturėjusių gyventojų gavo žinutes, kad sutrikimas pašalintas, nors elektros vis dar nebuvo. Tačiau ESO tikino, jog kompensacijų mokėjimui tokios žinutės įtakos neturės – sutrikimo laikas skaičiuojamas nuo momento, kai objekte dingo elektra iki jos atkūrimo, todėl SMS pranešimo laikas šio laikotarpio nekeičia.
Kaip rašė BNS, ESO gyventojams kompensuos nuostolius, jeigu jie elektros neturėjo ilgiau nei 72 valandas, taip pat papildomai atlygins tiesiogiai patirtą žalą tiek verslo, tiek privatiems klientams.
Prezidento teigimu, audra atskleidė tam tikrų pajėgumų ir algoritmų trūkumus.
„Tačiau jos (audros – BNS) mastas buvo toks, kad tikėtis, jog galima būtų likviduoti padarinius per dvi ar tris dienas, tikrai nebuvo galima. ESO darė tą, ką galėjo“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, „išmokome labai gerą pamoką“, kad elektros generatoriai yra vienas iš sprendimų, kaip paspartinti padarinių likvidavimą ir juos sumažinti: „Ateityje, aš manau, kad elektros generatorių pajėgumus turime gerokai padidinti.“
Anot jo, visos savivaldybės išmoko skirtingas pamokas apie pasiruošimą tokiems įvykiams.
„Kai kurios savivaldybės labai laiku sureagavo ir iš karto apsirūpino generatoriais iš savo atsargų, o po to ir iš valstybės atsargų, kuomet (...) užsidegė žalia šviesa tai daryti. Kitos savivaldybės, sakyčiau, mažiau skyrė dėmesio audros padarinių likvidavimui, o daugiau skyrė dėmesio viešiesiems ryšiams“, – teigė jis.
G. Nausėdos teigimu, vadinamasis kabeliavimas – elektros linijų miškingose vietovėse pakeitimas požeminiais kabeliais – nepadėtų, jei panašaus masto stichinė nelaimė pasikartotų artimiausioje ateityje.
„Mano iniciatyva ir buvo kabeliavimas pradėtas savivaldybėse ir tikrai kai kurios savivaldybės nemažai tų kilometrų paklojo. Tačiau, be abejo, žvelgiant visos šalies mastu ir atsižvelgiant į visą elektros tinklų linijų ilgį, kabeliavimas yra ilgalaikė panacėja ir, ko gero, visko apskritai iškabeliuoti būtų neįmanoma“, – sakė prezidentas.
„Kabeliavimas yra ilgų metų pastangų rezultatas, tuo tarpu elektros generatoriais apsirūpinimas galėtų būti organizuotas per labai trumpą laiką ir jau kitą krizę ar kitą stichinę nelaimę galėtume pasitikti visiškai kitomis nuotaikomis“, – pridūrė jis.
Praėjus daugiau nei savaitei po audros pirmadienį elektros tiekimas jau atkurtas 90 proc. nukentėjusių klientų, o jos ryte neturėjo 17 tūkst. vartotojų.
ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį sakė, kad ankstesnį elektros atstatymo terminą – rugpjūčio 29-ąją – reikėjo nukelti dėl žalos masto bei pažeidimų. Dabar visiems vartotojams elektros tiekimą žadama atkurti iki rugsėjo 3 dienos, ketvirtadienio.
ESO vadovo teigimu, gyventojai jau gali teikti prašymus dėl kompensacijų. Tikėtina, kad jų suma sieks milijoninę sumą.
Premjeras: dėl audros padarinių vertinsime ESO ir „Ignitis grupės“ atsakomybę
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad reikės įvertinti tiek asmenų, tiek energetikos įmonių ESO ir „Ignitis“ grupės atsakomybę tvarkantis su audros padariniais ir jai ruošiantis.
„Deja, turime per 17 tūkst. vartotojų, kurie (pirmadienį – BNS) neturi elektros. Čia pasiteisinimų ir atsiprašymų turbūt neužtenka. Aš manau, kad artėjame prie ribos, kada tikrai turėsime pasižiūrėti, kas buvo nepadaryta ir įvertinti vienokią ar kitokią atsakomybę, nebūtinai kalbant tiktai apie ESO, taip pat „Ignitis“ grupėje yra keli sluoksniai valdymo“, – žurnalistams po susitikimo su koalicijos partneriais pirmadienį sakė M. Sinkevičius.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad bus įvertinta, kam buvo skiriamas prioritetas.
„Reiktų pasižiūrėti, kur buvo prioritetai. Situacija kartojasi, buvo prieš kelis metus (audra – BNS). Pažiūrėti, kokios buvo strateginės kryptys: ar į atsparumą tokioms situacijoms (investuota – BNS), ar vis tiktai dėliojamasi į kažkokius kitus (prioritetus – BNS) ir ar pasimokėme (...) ir padarėme išvadas, pajudėjome į priekį, ar vis tiktai gyvename nuo audros iki audros“, – aiškino premjeras.
„Turėdamas tuos atsakymus, aš manau, kad prie atsakomybės klausimo sugrįšime“, – teigė jis.
Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą audrai
Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai.
Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.
Taip pat aptarta, ar bendrovių investicijų į tinklą tempas ir prioritetai buvo pakankami, kaip veikė pasirengimo ekstremalioms situacijoms sistema ir kodėl papildomi pajėgumai nebuvo pasitelkti anksčiau.
„Stichija gali paaiškinti gedimų mastą, bet ji negali būti atsakymas į visus klausimus. Po 2024 metų audros jau žinojome silpnąsias vietas, todėl šiandien turime labai konkrečiai įvertinti, kas buvo padaryta, kas nepadaryta ir kas už tai atsakingas“, – pranešime sako finansų ministras.
T. Valio teigimu, reikės įvertinti, kokias finansines pasekmes sukels ši krizė ir kokią jų dalį prisiims pati „Ignitis grupė“.
Pasak ministro, dabartinė situacija bus vertinama ne kaip atskiras įvykis, o platesniame kontekste.
Bus atsižvelgiama į ankstesnių ekstremalių situacijų patirtį, tinklo būklę, investicijų rezultatus, Valstybės kontrolės (VK) ir rinkos reguliuotojo anksčiau identifikuotas problemas, taip pat tai, kaip „Ignitis grupės“ valdymo organai kontroliavo rizikas ir ESO pasirengimą.
„Valstybė valdo beveik 75 procentus „Ignitis grupės“, todėl mano pozicija aiški – valstybė negali būti pasyvi akcininkė. Jei matome, kad strateginės infrastruktūros patikimumas, vartotojų interesai ar pasirengimas krizėms neatitinka to, ko valstybė pagrįstai tikisi, turime ne tik klausti, bet ir priimti sprendimus“, – teigia T. Valys.
Finansų ministerija, įvertinusi susitikime pateiktus atsakymus ir papildomą informaciją, artimiausiu metu pateiks valstybės poziciją dėl tolesnių veiksmų.
