captcha

Jūsų klausimas priimtas

VSD direktoriaus G. Grinos atsakymai į klausimus: nieko nežinau

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina antradienį parlamente į Seimo narių klausimus dėl paviešintos slaptos informacijos atsakė vieninteliu žodžiu – „nežinau“.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina antradienį parlamente į Seimo narių klausimus dėl paviešintos slaptos informacijos iš esmės atsakė vieninteliu žodžiu – „nežinau“.

„Aš gavau septynis klausimus kaip VSD direktorius, į kuriuos galėčiau atsakyti taip: pagal pirmą klausimą galėčiau pasakyti tiek, kiek yra spaudoje, tai nieko negalėčiau pakomentuoti. Apie antrą klausimą nieko nežinau, apie trečią klausimą nieko nežinau. Ketvirtas, penktas, šeštas ir septintas klausimas – faktiškai nieko nežinau, ir plius yra ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – sakė G. Grina.

Generalinis prokuroras Darius Valys atsakė į vienintelį klausimą - dėl jo komandiruotės atšaukimo.

„Nėra abejonių, kad toks sprendimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, dėl lėktuvo gedimo ir skrydžio atšaukimo“, – sakė D.Valys, o į kitus klausimus sakė nieko negalintis atsakyti dėl ikiteisminio tyrimo slaptumo.

VSD generalinis direktorius buvo lakoniškas ir atsakinėdamas į klausimus dėl Lietuvos politikų ryšių su Kremliumi. Jis sakė tokios informacijos negalintis komentuoti.

BNS paskelbtoje informacijoje buvo nurodoma, kad pernai Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai. Taip pat nurodyta, kad valdybos darbuotojas saugumo agentas V. Smirnovas, VSD teigimu, naudojęs mokslininko priedangą, iki praeitų metų pabaigos reguliariai lankėsi Lietuvoje ir turėjo daug kontaktų su Lietuvos politikais, žurnalistais ir politologais.

Būtent minimos valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius, pagal VSD informaciją, artimiausiu metu planavo paskleisti Lietuvos prezidentę neva diskredituojančios informacijos.

„Buvo skelbiama, kad V. Smirnovas, Kremliaus specialios valdybos vadovas darbui su tokiomis šalimis kaip Lietuva, Rusijos saugumo agentas, yra Lietuvoj ne kartą lankęsis ir bendravęs su partijomis ir politikas, ir, matyt, planavęs tam tikrus veiksmus ruošiantis prezidento rinkimams. Ar yra Seime politikų ir partijų, kurie yra bendravę su V. Smirnovu, ir ar yra Seime politikų ir partijų, kurios gali būti naudojamos planuojamuose informaciniuose karuose, ypač artėjant prezidento rinkimams“, – VSD vadovo klausė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

„Atsakymas labai paprastas – aš šito viešai negaliu komentuoti“, – į klausimą atsakė G. Grina. Analogiškai jis atsakė ir į klausimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų sąjungos vizitų Maskvoje.

Po institucijų vadovų pasisakymų kai kurie parlamentarai ėmė piktintis, jog tokie atsakymai yra nepagarba Seimui. „Atėjus į Seimą sakyti, kad „aš nieko nežinau“, „aš nieko nežinau“, „nieko nežinau“, „nieko nežinau“, - kitaip kaip pažeminimo šito nelaikysi. Jeigu kiekvienoje demokratinėje šalyje saugumo vadai, prokurorai atėję elgtųsi taip, kaip su Seimu, manau, jų dienos būtų suskaičiuotos“, – sakė „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis pareiškė rengsiąs įstatymo pataisas, kad VSD vadovą ir generalinį prokurorą teiktų Vyriausybė, o skirtų Seimas.

Parlamentarai G. Grinos ir D. Valio prašė atsakyti, ar praėjusį ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo išsikvietusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Saulių Urbanavičių ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją Žydrūną Bartkų, ar ji nurodė STT vadovams nereikšti įtarimų savo vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei, ar nurodė generaliniam prokurorui skubiai grįžti į darbą, atšaukti komandiruotę į užsienį bei padaryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, ar prezidentė arba jos įgalioti asmenys koordinavo veiksmus su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariais ir VSD pareigūnais, kad būtų panaikinta slaptumo žyma ant pažymos.

Pareigūnų taip pat teirautasi, ar VSD darbuotojas spalio 30-ąją pateikė D. Ulbinaitei informaciją, kuri kitą dieną šifruotu elektroniniu ryšiu išsiųsta prezidentei, Seimo pirmininkei, ministrui pirmininkui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, užsienio reikalų ministrui, Vyriausybės kancleriui.

„Kodėl spalio 31 dieną VSD pareigūnas skambino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjui, klausdamas, ar komiteto pirmininkas jau susipažino su šios pažymos turiniu, o sužinojęs, kad dar ne, ragino kuo skubiau tai padaryti?“ – klausta G. Grinai ir D. Valiui adresuotuose klausimuose.

Pagal Seimo statutą, parlamentarai turi teisę pateikti klausimus ir reikalauti, kad atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai atsakytų į juos Seimo posėdyje.

Pareigūnai į Seimą pakviesti aiškintis dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto BNS pranešus apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D. Grybauskaitę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...