captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas ėmėsi pataisų dėl žurnalistų šaltinių, tačiau skubai nepritarė

Seimas antradienį po pateikimo ėmėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl žurnalistų šaltinių apsaugos.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo ėmėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl žurnalistų šaltinių apsaugos.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą valstybės vadovė siūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau tam Seime nepritarta. Už ypatingą skubą balsavo 7 parlamentarai, 16 buvo prieš, 60 susilaikė.

Už Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektą balsavo 53 Seimo nariai ir 22 susilaikė, ją toliau svarstys parlamentiniai komitetai.

Pagal pataisą siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.

Taip pat būtų palikti iš šiuo metu įstatyme įrašyti apribojimai – jog informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas.

Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad šiuo metu įstatymo nuostata dėl žurnalisto šaltinio apsaugos taikoma formaliai.

„Pirmas veiksmas, kurio griebiamasi – eiti į teismą ir prašyti teisėjo įpareigoti žurnalistą, kad atskleistų šaltinį. Strasbūro teismo praktika šioje vietoje yra visiškai vienareikšmė – tokios priemonės yra kraštutinės, jos gali būti taikomos, bet tik tada, kai teisėsauga išnaudoja visas kitas priemones tyrimui atlikti“, – pristatydama pataisas sakė R. Svetikaitė.

Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad „teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, tačiau ši nuostata nebuvo perkelta į įstatymą.

Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.

Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus suskubta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D. Grybauskaitę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...