Seimui ketvirtadienį turint galutinai apsispręsti dėl karių ir civilių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, jog šiuo metu koncentruojamasi į turimus žmogiškuosius išteklius. Tuo metu karinio laivo siuntimo galimybės šiuo metu, pasak ministerijos vadovo, nėra svarstomos.
„Šiuo metu diskusijos apie laivą nėra. Mūsų laivai dalyvauja ir NATO misijose Baltijos jūroje. Mūsų pajėgumai yra tokie, kokie yra. Mes labiau orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus – iki 40 karių. Bet kariai turi ir bepilotes valdymo sistemas, povandenines valdymo sistemas, antidronines sistemas. Visa įranga, kuri yra reikalinga misijai saugiai įgyvendinti, bus pasitelkta“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
„Yra diskutuojama dėl techninių galimybių, ką Lietuva galėtų pasiūlyti, yra poreikiai. Aš visą laiką labai aiškiai apibrėžiu, kad Lietuvos dalyvavimas Hormuzo sąsiaurio laivybos užtikrinime yra gynybinė misija. Tai reiškia, kad mes visada teiksime personalą – šiuo atveju kalbama apie išminavimo pajėgumus – kad užtikrintume laivybos saugumą ir atlieptume tiek Lietuvos, tiek visos Europos energetinio saugumo poreikius (…). Mes siekiame dalyvauti tiek Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos koalicijoje, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) koalicijoje. Savo pajėgumus ir stengiamės proporcingai išskirstyti, bet kaip, kas, kur ir kodėl – tai yra kariuomenės vadų atsakomybės klausimas“, – pažymėjo jis.
Kaip skelbta, Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl siūlymo siųsti Lietuvos karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje.
Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje.
Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.
Dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka.
Savo ruožtu Prezidentūra praėjusį penktadienį pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.
Tiesa, šalies vadovas tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
Laurynas Kasčiūnas: pritarimas misijai Hormuze svarbus siekiant išlaikyti JAV karius Lietuvoje
Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti, ar į operaciją Hormuzo sąsiauryje leisti siųsti daugiau Lietuvos karių, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tam būtina pritarti, norint išlaikyti amerikiečių karių rotaciją Lietuvoje.
„Kaip tik dabar amerikiečiai sprendžia dėl karinės konfigūracijos čia, mūsų valstybėje, ir visoje Europoje – kitaip tariant, savo buvimo architektūros. Ir jeigu mes dabar nepatvirtintume šitos misijos, signalas būtų labai prastas“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė L. Kasčiūnas.
„Jeigu mes norime išsaugoti amerikiečių karius Lietuvoje, šiandien Seimas turi priimti sprendimą ir patvirtinti tiesiog šitą misiją“, – teigė jis.
BNS rašė, kad pernai parlamentas buvo suteikęs kariuomenei mandatą dalyvauti tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormuzo sąsiauryje ir leido ten siųsti iki penkių karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Dabar siūloma išplėsti mandatą – leisti kariams dalyvauti keliose operacijose, o karių ir civilių skaičius didinamas iki 40.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Lietuvos kariai ir specialistai galėtų prisidėti ir prie Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos dėl laivybos laisvės Hormuzo sąsiauryje atkūrimo, ir prie JAV vadovaujamos tarptautinės operacijos, skirtos laivybos laisvei ir koordinavimui Hormuzo sąsiauryje užtikrinti.
Jie dalyvautų išminavimo ir žvalgybos veiklose.
Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos prašoma prisidėti išminavimo pajėgumais „plačiąja prasme“.
„Kadangi mūsų išminavimo laivai (...) netinkami tiems vandenims, tai tikrai ne laivai, tai, matyt, yra personalas, to personalo turimi kiti įrankiai, (...) daugiau taktiniai operaciniai dalykai: ir dronai, ir vandens dronai, ir kitos stebėjimo sistemos, kurias mes turime. Su šitomis sistemomis mes ir galėtume prisidėti prie didesnio bendro junginio. Kitaip tariant, mes būsime komandos, didesnės komandos dalis“, – kalbėjo konservatorius.
R. Kauno teigimu, šiuo metu diskutuojama dėl techninių galimybių, ką Lietuva galėtų pasiūlyti. Jis patvirtino, kad kalbama apie žmogiškųjų išteklių ir bepiločių valdymo sistemų, kitos įrangos pasitelkimą.
„Lietuvos dalyvavimas Hormuzo sąsiaurio laivybos užtikrinime yra gynybinė misija. Mes visada teiksime personalą, šiuo atveju kalbama apie išminavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad užtikrintume laivybos saugumą ir atlieptume tiek Lietuvos, tiek visos Europos energetinio saugumo poreikius, nes dėl blokados kyla energijos kainos ir tai atsiliepia visai mūsų ekonomikai“, – sakė politikas.
„Kada yra saugu naudoti išminavimo pajėgumus, tai jau yra taktinės karinės operacijos klausimas ir čia jau kariuomenės vadai priima sprendimus“, – pabrėžė jis.
Tuo metu paklaustas apie amerikiečių karius, ministras pakartojo, kad vyksta jų rotacija, dalis technikos iš Lietuvos neišvyksta, tačiau vis dar laukiama atsakymų, kokie pajėgumai tiksliai atvyks.
BNS rašė, kad siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, gegužę Valstybės gynimo taryba sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.
Karo su JAV ir Izraeliu pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl to pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.
