Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad per pastaruosius metus plėsta karinė infrastruktūra, didintos puskarininkių rengimo apimtys, tad artėjama prie realaus visuotinio šaukimo ribos.
„Per pastaruosius metus padidinome puskarininkių rengimo apimtis, nes būtent puskarininkiai sudaro karių rengimo sistemos pagrindą ir yra pagrindiniai instruktoriai. Taip pat pradėjome rezervo karininkų kursą Lietuvos karo akademijoje, praplėtėme rengiamų karinių specialybių spektrą – nuo dronų operatorių ir elektroninės kovos specialistų iki oro gynybos ir artilerijos įgulų. Lygiagrečiai plečiame karinę infrastruktūrą, kaupiame mokymui reikalingų priemonių rezervus ir kuriame papildomas tarnybos formas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R. Vaikšnoras.
Pasak jo, šių sprendimų rezultatas – galimybė kasmet parengti apie tūkstančiu karių daugiau, nei anksčiau.
„Šiandien įvairiomis formomis parengiame beveik 6 tūkst. karių per metus. Kartu matome, kad natūraliai artėjame prie ribos, kuri ir būtų realus visuotinio šaukimo mastas. Vienas svarbiausių iššūkių yra ne tik infrastruktūra ar instruktorių skaičius, bet ir šaukiamojo amžiaus jaunuolių sveikatos būklė. Pagal pastarųjų metų statistiką dėl sveikatos priežasčių netinkamais tarnybai pripažįstama beveik pusė šaukiamųjų“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas.
Anot R. Vaikšnoro, ieškoma sprendimų, kaip į valstybės gynybą įtraukti daugiau motyvuotų piliečių.
„Vienas jų – galimybė savo noru atlikti tarnybą ir tiems asmenims, kurie neatitinka visų nustatytų sveikatos reikalavimų, tačiau gali kokybiškai vykdyti konkrečias užduotis. Tai ypač aktualu informacinių technologijų, inžinerijos, elektronikos, ryšių, kibernetinio saugumo ir kitų kariuomenei reikalingų sričių specialistams, kurių kompetencijos šiuolaikinėje kariuomenėje dažnai yra ne mažiau svarbios nei fizinis pasirengimas“, – rašo jis.
Kaip teigia R. Vaikšnoras, diskutuodami apie visuotinį šaukimą, turime vertinti ne tik tai, kiek žmonių pašaukiame šiandien.
„Svarbiausia – kiek parengtų žmonių galime pastatyti į rikiuotę krizės ar karo atveju. Kario rengimas nesibaigia po 9 mėnesių tarnybos. Baigęs tarnybą karys tampa aktyviojo rezervo dalimi ir dar maždaug 15 metų periodiškai dalyvauja mokymuose bei pratybose. Vien šiais metais į aktyviojo rezervo mokymus planuojame pašaukti apie 4 tūkst. karių. Prie valstybės gynybos stiprinimo prisideda ir karo komendantūros, kurios rengia tūkstančius piliečių“, – kalba R. Vaikšnoras.
Anot jo, kalbant apie merginų privalomą šaukimą, svarbu pabrėžti, kad joms galimybės tarnauti Lietuvos kariuomenėje yra atviros jau dabar.
„Jos savo noru gali atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose, dalyvauti rezervo karininkų rengime ar pasirinkti profesinę karo tarnybą. Mano, kaip Lietuvos kariuomenės vado, vertinimu, šiuo metu kariuomenės poreikiams užtikrinti pakanka šaukiamojo amžiaus vyrų skaičiaus, tuo labiau kai reikšmingą dalį tarnybą pradedančių jaunuolių sudaro savanoriai“, – teigia R. Vaikšnoras.
BNS anksčiau rašė, jog šalyje siekiama iki 2030 metų išvystyti pėstininkų diviziją, per trejus metus pasirengti Vokietijos brigados priėmimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad formuojant nacionalinę diviziją tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.
