captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Donskis: smukome iki Rusijos lygio – dėl kvailumo

Šalį krečia vienas už kitą skandalingesni įvykiai, kurie dažniausiai baigiasi atleidimais iš darbo arba ieškojimu kaltų ne ten, kur, galbūt, derėtų. „Visuomenei trūksta aiškumo, ar tikrai pareigūnas už tam tikrą įvykį yra atsakingas. Kartais elgiamasi kraštutiniškai, nesigilinant į situacijos esmę“, – tvirtina politologas Bernaras Ivanovas. Anot europarlamentaro, filosofo Leonido Donskio, „matome siauraprotystę, nesupratimą, kaip veikia moderni valstybė ir ką reiškia valdžių atskyrimas“.
L. Donskis, A. Ufarto (BFL) nuotr.
L. Donskis, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šalį krečia vienas už kitą skandalingesni įvykiai, kurie dažniausiai baigiasi atleidimais iš darbo arba ieškojimu kaltų ne ten, kur, galbūt, derėtų. „Visuomenei trūksta aiškumo, ar tikrai pareigūnas už tam tikrą įvykį yra atsakingas. Kartais elgiamasi kraštutiniškai, nesigilinant į situacijos esmę“, – tvirtina politologas Bernaras Ivanovas. Anot europarlamentaro, filosofo Leonido Donskio, „matome siauraprotystę, nesupratimą, kaip veikia moderni valstybė ir ką reiškia valdžių atskyrimas“.

Pastaruosius kelis mėnesius, kai Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) Tarybai, šalį purto vis skandalingesni įvykiai. Vienas pirmųjų – liepą paviešinti Lietuvos diplomatų įrašai. Nors, kaip teigiama, jie padaryti neteisėtai ir pažeidžiant įstatymą, o daugelio apskritai buvo laikyti „provokacija“, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas atsistatydino iš užimamų pareigų.

Maždaug po dviejų mėnesių Lietuvos–Rusijos pasienyje strigo Lietuvos vežėjai. Vieni sakė, kad problema yra prezidentės neveiklumas, kiti kaltino Vyriausybę; pati prezidentė pareiškė dirbanti ne su Rytais, kuriems, jos manymu, labiau tinkąs premjeras, o su Vakarais. Savo ruožtu Seimo Pirmininkė teigė ketinanti kartu su Seimu prisiimti atsakomybę už užsienio politiką, nors, pagal Lietuvos Konstituciją, už šią sritį yra atsakingi prezidentas ir Vyriausybė.

Tuo metu spalį, po merginos sudeginimo bagažinėje Panevėžio rajone, kritikos strėlių sulaukęs Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininkas Artūras Kedavičius taip pat pasitraukė iš užimamų pareigų, nors, kaip pats teigė, „jis nepajėgus kontroliuoti, kaip mobiliojo ryšio bendrovės leidžia valstybės pinigus“.

Lapkritis pasitiktas nauju skandalu – po esą nutekintos VSD pažymos STT atliko žurnalistų kratas. Savo ruožtu Lietuvos ir užsienio politikos, žiniasklaidos, visuomenės atstovai pasmerkė tokius poelgius bei akcentavo, jog kaltų ieškoma ne ten, kur derėtų.

Neaišku, kas už ką atsakingas

Europarlamentaras, filosofas Leonidas Donskis linkęs atskirti visus šiuo atvejus. Pasak jo, jie nėra lygiaverčiai ir vienodos svarbos. Tačiau vienas dalykas kai kuriuos pastaruosius įvykius esą tikrai jungia – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai.

Jis suteikia Lietuvai tam tikro intensyvumo, matomumo ir, anot politiko, suteikia labai rimtą priežastį „mūsų „didžiausiai draugei“ kaimynystėje, didžiajai valstybei skirti daug dėmesio tam, kas vyksta Lietuvoje“.

Tuo metu  politologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Bernaras Ivanovas mano, kad kai kurie įvykiai gali būti susiję su pirmininkavimu ar santykių su Rusija paaštrėjimu, tačiau ne tik tai yra priežastis to, kas šiuo metu vyksta šalyje.

„Kai kurie ekspertai sako, kad Rusija pastaruoju metu apskritai mėgina apsaugoti savo rinką nuo eksportuotojų, nes ją užliejusi dar viena krizės banga, krinta ekonomikos augimas. Gali būti taip, kad tie visi epizodai [dėl vežėjų, – LRT.lt] daugiau yra Rusijos vidaus problemų pasekmė ir tik maža dalis – mūsų pirmininkavimo“, – svarsto B. Ivanovas.

Diplomatų atleidimas iš darbo ar pareigūno pašalinimas iš pareigų dėl sudegintos merginos tragedijos, pasak politologo, byloja ir apie įsivaizdavimą, kad pareigūnų kaita gali išspręsti tas problemas, ir apie interesą, nes visada yra norinčių patekti į atsilaisvinusias aukštas pareigas.

Be to, anot VDU dėstytojo, mes turime iškreiptą supratimą apie tai, kaip pareigūnai turėtų vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.

„Vakaruose tokie epizodai turi precedentus, politikai reaguoja taip, kaip įprasta, o pas mus ta tradicija dar tik formuojasi. Labai norėtųsi, kad ji formuotųsi racionaliu pagrindu, kad visuomenei būtų aišku, ar tikrai pareigūnas už vienokį ar kitokį įvykį yra atsakingas. Kartais tiesiog elgiamasi kraštutiniškai, bet nesigilinama į situacijos esmę“, – tęsia B. Ivanovas.

Politologo požiūriu, per pastaruosius 4–5 metus valstybės institucijomis itin bandoma manipuliuoti, įtraukti į politikos žaidimus.

„Iki nušalinto prezidento Rolando Pakso apkaltos to nepastebėjome. Kai vyko apkaltos procesas, į šį reikalą buvo labai stipriai įtrauktos valstybės institucijos. Tuomet STT ir ypač VSD proceso metu pajuto savo galią ir galimybes veikti politinius procesus. Žinoma, atsirado ir politikų, norinčių daryti tai situacijai įtaką, pasitelkiant administracinius resursus“, – LRT.lt dėsto B. Ivanovas.

„D. Grybauskaitė per silpnai gynė demokratiją“

L. Donskio manymu, vienas skandalingiausių pastarųjų įvykių – žurnalistų kratos, kurios esą absoliučiai neleistinos ir diskredituoja Lietuvą kaip demokratinę valstybę.

„Per vieną naktį dėl kai kurių žmonių nekompetencijos arba neprofesionalumo ir kvailumo mes nusileidome į Rusijos ar Kazachstano lygį. Tai yra baisi gėda, kurią užtraukė tos tarnybos. Jei tie žmonės dar turi minimalų garbės kodeksą, jie nedelsiant turėtų atsistatydinti. Tai taikau STT, VSD vadams ir Generalinei prokuratūrai“, – LRT.lt sako L. Donskis.

Jis teigia pasigendantis aiškios ir griežtos reakcijos į šiuos įvykius iš prezidentūros bei parlamento.  „Prezidentė Dalia Grybauskaitė privalo reaguoti daug stipriau. Jos pirmtakas Valdas Adamkus reagavo nepalyginamai stipriau, kai iškilo grėsmė žurnalistų laisvei. Kai buvo pradėtas kratyti laikraštis, kurio aš nesu skaitęs ir matęs gyvenime, V. Adamkus tai reagavo kaip į baisų skandalą. Šiuo atveju kratomas ne tabloidas, o solidūs žurnalistai, tai turėjo būti reaguojama dar stipriau. Demokratiją Lietuvoje reikia ginti nepalyginamai stipriau, nei tai daro D. Grybauskaitė“, – mano L. Donskis.

Jo įsitikinimu, tokiais atvejais reikia ne lengvo pabarimo ar pasiaiškinimo kabinete, o stiprių signalų, kad tai daugiau niekada nesikartotų. Politiko manymu, tokiais atvejais Seimas ir Vyriausybė taip pat privalo reaguoti ne standartiniu pareiškimu ar nieko nesakančia fraze, o labai aiškiai ir stipriai.

Keistu atveju L. Donskis laiko ir diplomatų skandalą. „Manau, jei jie buvo sekami neteisėtai, tai yra niekas kitas kaip provokacija, kuri sukompromitavo du žmones. Žinoma, galima kelti klausimą, ar vertėjo jiems, suvokiant, kad jie dirba šalyse, kurios svarbios Rusijai, taip atvirai kalbėti telefonu. Bet sprendimo, kurį padarė valstybė ir, šiuo atveju, Užsienio reikalų ministerija, komentuoti nenoriu“, – tęsia L. Donskis.

Kalbėdamas apie visus šiuos įvykius, L. Donskis pažymi, jog matome baisų nekompetencijos, neprofesionalumo protrūkį.

„Matome siauraprotystę, nesupratimą, kaip veikia moderni valstybė ir ką reiškia valdžių atskyrimas. Nesupratimas, kad demokratinėje valstybėje reikia konsultuotis su piliečiais ir jiems pateikti ne tik ekspertines išvadas ar žinybų nuomones. Tai, kad Lietuva, pirmininkaudama ES, pelno ypatingą Rusijos dėmesį, man dėl to nekyla abejonių. Artėja Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, kai bus daromi labai svarbūs sprendimai. Manau, viena ar kita provokacija gali būti įvykdyta“, – sako L. Donskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...