Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo iniciatoriams pakoreguoti projektą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka už Lietuvos vardo garsinimą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo iniciatoriams pakoreguoti projektą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka už Lietuvos vardo garsinimą.
Projektą inicijavo liberalai, norėdami sudaryti galimybę Sočio žiemos Olimpinėse žaidynėse kitų metų vasarį dalyvauti šokėjų ant ledo porai Deividui Stagniūnui bei Isabellai Tobias, kuri jau yra bandžiusi nesėkmingai išimties tvarka gauti Lietuvos pasą.
Liberalų inicijuotas projektas siūlo, kad prezidentas pilietybę išimties tvarka galėtų suteikti kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie garsina Lietuvos vardą, taip didina Lietuvos autoritetą tarptautinėje bendruomenėje ar turi kitų ypatingų nuopelnų valstybei bei integravosi šalies visuomenėje.
Tokiam projektui neigiamą išvadą pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Savo išvadoje Seimo teisininkai pažymi, kad siūlymai gali neatitikti Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo doktrinoje išdėstytos konstitucinės Lietuvos pilietybės sampratos.
Trečiadienį projektą aptarę Seimo TTK nariai nutarė daryti pertrauką ir sprendimo dėl projekto atitikties Konstitucijai nepriimti, kad iniciatoriai galėtų įregistruoti naują, pakoreguotą projektą, atsižvelgdami į teisininkų pastabas.
Vertindamas pateiktą projektą Teisės departamentas išvadoje pažymėjo, kad į pilietybę pretenduojantis asmuo turi būti susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsis į šalies visuomenę.
Liberalai savo pataisomis siūlo keisti integravimosi į visuomenę sampratą. Būtų laikoma, kad asmuo integravosi Lietuvos visuomenėje, jeigu jis nuolat gyvena šalyje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu neatitinka šių dviejų reikalavimų – yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis visuomenėje. Pakankama integracija būtų laikomi ir tokie atvejai, kai užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės dėl savo politinės, visuomeninės, mokslinės, meninės, sportinės ar kitos veiklos yra glaudžiai susijęs su Lietuva.
Tuo tarpu Teisės departamentas pažymi, kad integravimasis į Lietuvos visuomenę, tapimas visaverčiu valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos – nariu siejasi su pastangomis išmokti valstybinę lietuvių kalbą.
„Neįmanoma paneigti, kad valstybinės kalbos nemokantis Lietuvos pilietis nėra pakankamai integravęsis į visuomenę. Integravimasis į šalies visuomenę, tapimas visaverčiu valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos – nariu siejasi su atitinkamomis pastangomis, taip pat ir su valstybinės kalbos išmokimu. Jeigu valstybinės kalbos nemokantis pilietis nemėgina jos išmokti, tai liudija, kad jis stokoja pilietiškumo“, – rašoma išvadoje.
Šiuo metu Pilietybės įstatymas numato, kad prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų valstybei turintiems kitų šalių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.
Asmuo integravęsis į Lietuvos visuomenę laikomas, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvoje – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Vienas projekto iniciatorių, liberalas Remigijus Šimašius tvirtina, kad jo siūlomi Pilietybės įstatymo pakeitimai toli gražu nereiškia prekybos pilietybe įteisinimo, bet leistų pajudėti iš mirties taško nuo pat 2003 metų, kai pilietybės suteikimo išimties tvarka galimybės buvo smarkiai apribotos.
„Lietuvos pilietybė neturi tapti preke, bet tai nereiškia, kad reikia užsidaryti nuo pasaulio ir užtrenkti duris tiems, kurie gali garsinti Lietuvą. Jei nenorime tapti atokiausiu pasaulio užkampiu, privalome iš esmės peržiūrėti pilietybės išimties tvarka suteikimo reglamentavimą. Turiu omenyje talentingas asmenybes. Tai – ne tik garsioji šokėjų ant ledo pora D.Stagniūnas ir I.Tobias, kuriai Lietuvos pasas reikštų šansą kovoti dėl medalių olimpinėse žaidynėse. Derėtų suprasti, kad pakankamai griežti nuopelnų ir integravimosi Lietuvos visuomenėje kriterijai šiuo metu apriboja mūsų valstybės augimo potencialą“, – yra sakęs R.Šimašius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atsisakiusi išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę Lietuvos sportininko D.Stagniūno šokių ant ledo partnerei I.Tobias, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka. Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.
I.Tobias ir D.Stagniūnas ne kartą svarbiausiu savo tikslu vadino 2014 metų Sočio olimpines žaidynes. Tačiau čiuožti pora galėtų, tik jei JAV pilietė I.Tobias gautų Lietuvos pilietybę.
2009 metais prezidentė D.Grybauskaitė nusprendė nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometinei D.Stagniūno partnerei Katherine Leigh Copely. Pilietybė nesuteikta atsižvelgus į Pilietybės komisijos rekomendacijas, kad toks suteikimas prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
