captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos žurnalistai: nežinome, kaip elgtis per kratas, nes tokių žinių iki šiol nereikėjo

Antradienį žurnalistai, teisininkai, visuomeninių organizacijų atstovai diskutavo, kokių priemonių reiktų imtis norint apginti laisvą žiniasklaidą Lietuvoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Antradienį žurnalistai, teisininkai, visuomeninių organizacijų atstovai diskutavo, kokių priemonių reiktų imtis norint apginti laisvą žiniasklaidą Lietuvoje. Naujienų agentūros BNS direktorė Jurga Eivaitė teigė pati įsitikinusi, kad žurnalistams trūksta elementarių teisinių žinių, kaip elgtis gavus šaukimą atvykti pas tyrėją ar net sulaukus kratą atliekančių pareigūnų. Žiniasklaidos organizacijų atstovai teigė, kad tokius mokymus tarptautinės organizacijos rengia Baltarusijoje, Rusijoje, Kazachstane ir kitose šalyse, tačiau Lietuvoje iki šiol jų nereikdavo.

Situacija pasikeitė itin greitai. Paradoksalu, bet būtent po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų atliktų kratų BNS darbuotojų namuose ir darbo vietose su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) darbuotojai žurnalistams žada rengti specialius mokymus, kaip apginti savo teises.

Šiltnamio sąlygų neliko

Susirinkę žurnalistai prisiminė autoritarinių valstybių patirtį, kur norėdami išsiųsti elektroninį laišką žiniasklaidos atstovai turi eiti į viešas vietas ir naudotis viešomis interneto prieigomis, kad juos būtų sunkiau susekti. Primintas ir Izraelio pavyzdys, kur jautri informacija pirmiausia skelbiama užsienio portaluose, o vėliau ją ima cituoti vietos žiniasklaidos priemonės, tai išvengdamos persekiojimo ir teisinės atsakomybės.

„Rusijoje ar Baltarusijoje nepriklausomi žurnalistai seniai informacijos nelaiko savo kompiuterių laikmenose. Mes gyvenome šiltnamio sąlygomis, todėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo ar kitos organizacijos net nerengė mokymų Lietuvoje, kaip saugotis nuo valstybės institucijų persekiojimo“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

BNS direktorė J. Eivaitė susirinkusiems teigė, kad tai, ką būtų buvę sunku įsivaizduoti prieš keletą metų, dabar tapo realybe. Ji patikino, kad STT apklausų į Santariškių ligoninę išvežta BNS politikos skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė jaučiasi geriau: „Jūratė jaučiasi geriau. Manau, jog jau greitai ji išeis viešumon. Norime visiems padėkoti už palaikymą. Po šios istorijos supratome, kad žurnalistai, įskaitant ir mane, visiškai nežinome savo teisių. Pradedant nuo to, kaip priimti šaukimą, iki to, kaip elgtis atliekant kratas.“

Neprieinami dokumentai

Pasak jos, BNS žurnalistai turėjo progos įsitikinti, kokie svarbūs iš pirmo žvilgsnio smulkmenomis atrodantys dalykai – pavyzdžiui, turėti artimųjų telefonų sąrašą, į kuriuos būtų galima kreiptis, kad ir dėl to, jog būtų kam paimti vaikus iš darželio. Atlikdami procesinius veiksmus pareigūnai neretai apriboja žmonių galimybes bendrauti.

J. Eivaitė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol liudininkams slaptos informacijos nutekinimo byloje neleista pasidaryti teisėjo ar prokuroro nutarčių kopijų – teisėjo nurodymą atskleisti informacijos šaltinį buvo leista nusirašyti, o kratos sankcija tik parodyta.

Žurnalistai nėra nusikaltėliai

„Esminė problema yra tai, kad šiuo metu labai abstrakčiai išaiškinta, kada teismas gali nurodyti atskleisti informacijos šaltinį. Siūlome dekriminalizuoti žurnalisto darbą. Buvome pas Seimo pirmininkę. Ji sutiko, kad reikia skubiai imtis priemonių. Siekiama, kad žurnalistui nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą“, – sakė J. Eivaitė.

Panašios pozicijos laikėsi ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis: „Iki 2002 m., kai galiojo absoliuti žurnalistų informacijos šaltinių apsauga, situacija man patiko. Teko dirbi ir nebuvo tokių skambių bylų. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, turi būti labai aiškiai nurodyta, kada turi būti prašoma atskleisti šaltinį – terorizmo, pavojaus gyvybei ar kitais atvejais. O Baudžiamojo kodekso straipsniai dėl šmeižto ir įžeidimo yra policinės valstybės liekana.“

Žurnalistų profesijos kriminalizavimo klausimą kėlė ir advokatė, Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė. „Konstitucinis Teismas išaiškino, bet nebuvo sukurti jokie saugikliai. Už teismo nurodymų nevykdymą šaltinį atsisakiusiam atskleisti žurnalistui gali grėsti areštas ir atsiranda teistumas. Turi būti aiški bausmė, bet negalima daryti iš žurnalisto kriminalinio nusikaltėlio“, – sakė ji.

Pasak advokatės, dažnai visų norminių aktų nežino ir patys pareigūnai. Žiniasklaidos teisės yra pasirenkamas kursas studijuojant. Pareigūnai nesupranta, kas ta žodžio laisvė, todėl tokiomis sąvokomis remtis vykstant kratai yra beviltiška.

Laipsniška apsauga

Ji pabrėžė, kad informacijos šaltinio konfidencialumas nėra vienintelė Lietuvos žurnalistų bėda. Gal net skausmingesnis yra žurnalistų telefoninių pokalbių pasiklausymas. „Aš garantuoju, kad jūsų klausomasi“, – sakė ji.

L. Meškauskatė teigė, kad žurnalistams turi būti suteiktos papildomos teisinės garantijos, tačiau pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kas yra žurnalistai.

„Ne bet kuris klounas su mikrofonu gali save vadinti žurnalistu. Jeigu būtų bent žiniasklaidos priemonių registravimas, tada galėtų būti nuostata, kad kratos atveju turi dalyvauti Žurnalistų sąjungai atstovaujantis teisininkas“, – paaiškino teisininkė.

Diskusijoje dalyvavęs viešųjų ryšių specialistas, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius klausė, ar sukūrus tokią registraciją, kai kurie informaciją skleidžiantys asmenys neatsidurs užribyje: „Europos taryba formuluoja laipsnišką požiūrį į žurnalistus. Atsiranda taip vadinamos media like sevices (panašios į žiniasklaidą paslaugos). Pilietis, komentuodamas portale, turėtų žurnalistų požymių. Tinklaraštininkas jų turėtų daugiau. Žurnalistas turėtų juos visus. Čia atsirastų ir laipsniškai kylanti apsauga.“

Lietuva ES apačioje

Neseniai atliktas TILS tyrimas parodė, kad Lietuva kartu su Bulgarija ir Graikija yra ES apačioje vertinant pranešėjų apsaugą

Diskusijoje dalyvavęs TILS vadovas Sergejus Muravjovas susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į dar viena problemą – apie nusikaltimą pranešusio asmens apsaugą. „Galim teigti, kad Lietuvoje neturime pranešėjų apsaugos. Žmonės ir taip bijo kreiptis į teisėsaugos institucijas, o dabar dar žino, kad ir žurnalistai negali apsaugoti savo šaltinių“, – sakė jis.

TILS vadovas teigė, kad su viešumo nepabūgusiais asmenimis dažnai tiesiog susidorojama – jei netenka darbo, yra tampomi po teismus, jiems taikomos kitokios poveikio priemonės. S.Muravjovas nurodė, jog neseniai atliktas TILS tyrimas parodė, kad Lietuva kartu su Bulgarija ir Graikija yra ES apačioje vertinant pranešėjų apsaugą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close