Priėmęs Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, Seimas pakoregavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudarymo tvarką ir įgaliojimus.
Priėmęs Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, Seimas pakoregavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudarymo tvarką ir įgaliojimus.
Pataisos antradienį priimtos už balsavus 71, nei vienam nebuvus prieš ir susilaikius 4 Seimo nariams.
Priimtomis įstatymo pataisomis nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas VRK nariams, pakeistas komisijos sudarymo terminas, padidintas pareigūnų, siūlančių kandidatūras į komisijos narius, skaičius.
Įstatyme atsisakyta burtų traukimo procedūros tvirtinant komisijos sudėtį – vietoj to įtvirtintas slaptas balsavimas. Įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaita Seimui teikiama po kiekvienų rinkimų. Komisija informaciją apie rinkimus ir referendumus, jų rezultatus, rinkimuose dalyvavusius kandidatus turės skelbti nuolat.
Be teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos, į Vyriausiąją rinkimų komisiją kandidatūras teiks Respublikos Prezidentas.
Nepakitusi lieka nuostata, kad partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.
Asmenų, paskirtų į VRK iš teisingumo ministro, Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių.
Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaroma po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.
Po kiekvienų rinkimų praėjus ne mažiau kaip 120 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo komisijos pirmininkas Seimui teiks Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitą.
