Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis abejoja, ar ateityje turėtų likti veikti trys Lietuvos universitetai. Ministro kritikos sulaukė Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas ir Klaipėdos universitetas.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis abejoja, ar ateityje turėtų likti veikti trys Lietuvos universitetai. Ministro kritikos sulaukė Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas ir Klaipėdos universitetas.
„Pedagoginis ir Šiaulių universitetas – labai didelis klaustukas, ar tikrai turėtų toliau funkcionuoti ruošdami ne visiškai kokybišką mokytojų produkciją. Jau nekalbant apie Klaipėdos universitetą, kur dvejus metus nelegaliai dirbantį rektorių turime“, – antradienį susitikęs su opozicinėmis konservatorių ir liberalų frakcijomis Seime sakė ministras.
Pasak jo, šiuos universitetus pasitempti skatintų nebent finansavimo modelio pakeitimas, sudarant sutartis su universitetais, kad aukštosios mokyklos siekdamas valstybės finansavimo įsipareigotų ir kelti studijų kokybę.
Kritiškai ministras nusiteikęs ir kai kurių kolegijų atžvilgiu. Dalis jų – tiesa, pavadinimų ministras neįvardijo, – esą turėtų pavirsti profesinėmis mokyklomis.
Ministras atskleidė, kad vien šiemet Lietuvos kolegijose kilo bent penki skandalai su bankrotais, ir neteisėtais rinkimais. „Į kolegijų tarybas susirenka tie, kurie jose remontuoja stogus, stato priestatus, o ne žiūri į kolegiją kaip į valstybinio mokymo vietą“, – siūlydamas keisti kolegijų valdžios rinkimų tvarką pažymėjo D. Pavalkis.
Ministras tikino, kad Europos lygmeniu Lietuva kol kas nesugeba laimėti konkursų, kuriuose skiriami pinigai moksliniams tyrimams taip pat ir dėl tos priežasties, kad universitetai bando varžytis visai ne savo specializacijose. Todėl ministras tikino, kad technologijų universitetai neturėtų ruošti pedagogų ir muzikų, o sporto universitetas medikų.
„Turime riboti universitetų apetitus ruošti visų iš eilės profesijų atstovus. Be to, jie turėtų labiau konkuruoti savo srityje ne su kitais Lietuvos universitetais, o su užsienio“, – teigė ministras.
Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė, kad pasaulio universitetai šiuo metu atvirkščiai tampa vis universalesni, nes tokiu būdu skatinamas studentų inovatyvumas ir kūrybiškumas.
Liberalas Gintaras Steponavičius pridūrė, kad ministras turėtų nuosaikiau kalbėti apie universitetų reikalingumą, nebent iš tiesų turi dėl jų veiklos stabdymo labai konkrečių planų.
Primename, kad ŠMM darbo grupė, skirta Mokslo ir studijų įstatymo keitimui rengti, pasiūlė naujovę – sutartis su aukštosiomis mokyklomis dėl valstybei reikalingų specialistų rengimo. 3 metų trukmės sutartyse būtų aptarti strateginiai aukštosios mokyklos tikslai ir ištekliai jiems pasiekti, moksliniai tyrimai ir meninė veikla, vykdomos studijų kryptys ir mokymosi visą gyvenimą veiklos, studentų „nubyrėjimo“ mažinimas, socialiniai įsipareigojimai, tarptautiškumas.
Tiesa, kol kas ministras nėra kategoriškas dėl šios naujovės diegimo. Apsispręsti dėl tokių sutarčių su universitetais įteisinimo D. Pavalkis tikisi lapkričio pabaigoje – po šia tema rengiamų politinių debatų.
