Opozicijai raginant Valstybės gynimo tarybą (VGT) įpareigoti Vyriausybę pasiruošti įvairiems šalies gynybos scenarijams bei paruošti alternatyvius planus, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako – apie tai galima diskutuoti, bet dėmesys šiuo metu sutelktas į vieno scenarijaus stiprinimą.
„Mes esame susikoncentravę vieno scenarijaus stiprinime ir tai yra mūsų didžiausias uždavinys. Dėl alternatyvių – mes, aišku, formaliai galime diskutuoti, bet nesame šiandien pasiruošę fiksuoti kažką popieriuje apie planą B, C“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė D. Matulionis.
„Tai turėtų būti tam tikra diskusija – pasiruošti tam atvejui, jeigu būtų kas nors ir tada pereiti prie tų planų rengimo. Jeigu išties viskas byra“, – tęsė jis.
Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę išsiuntė kreipimąsi į VGT. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių manymu, ši turėtų įpareigoti Vyriausybę pasiruošti įvairiems šalies gynybos scenarijams.
Tokia iniciatyva kilo po to, kai opozicija iš premjerės Ingos Ruginienės, dalyvavusios NSGK posėdyje, neišgirdo atsakymų į klausimus dėl planų A, B ir C, apie kuriuos ji užsiminė prieš kelis mėnesius.
Prezidento patarėjas pabrėžė, jog šiuo metu svarbu koncentruotis į planą A ir nekurti abejonių, jog būtina formalizuoti ir kitus planus.
„Reikės, ateis laikas, bus poreikis – tikrai apsvarstysime. Bet šiandien turime išlaikyti status quo, turime maksimaliai siekti, kad NATO būtų ir išliktų stiprus, sustiprinti Europos dėmenį NATO viduje, užkaišyti visas spragas regioniniuose planuose, vystyti trūkstamus pajėgumus NATO viduje. Šalia to yra mūsų nacionalinis gynybos vystymas“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
Anot D. Matulionio, kalbos apie planus B kelia abejonių dėl esamos saugumo architektūros, todėl svarbiausia – užtikrinti NATO vienybę artėjančiame viršūnių susitikime Ankaroje.
„Visose valstybėse niekas nekalba apie jokius planus B, nes tai siunčia abejonę esamos saugumo architektūros prasme. Todėl jeigu yra tam tikrų trinčių, atsiradusių tarp kai kurių NATO valstybių dėl NATO, tai mes turime padaryti viską, kad Ankaroje, per būsimą NATO viršūnių susitikimą, būtų apdemonstruota absoliuti vienybė“, – pabrėžė D. Matulionis.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Vasarį Seimo opozicinių frakcijų vadovai pakvietė ministrę pirmininkę šiuos planus pristatyti bendro posėdžio metu. Prieš tai Vyriausybės vadovė buvo kviesta ir į Seimo NGSK posėdį, tačiau tuo metu ji teigė kvietimo nesulaukusi.
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiėmė. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.
Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė įtampą transatlantiniame Aljanse, kai pagrasino užgrobti autonominę Danijos teritoriją, tačiau po pokalbio su M. Rutte atsitraukė.
Matulionis apie sutrikusį JAV ginkluotės tiekimą: nacionalinės divizijos vystymui nesutrukdys
Prezidento patarėjas sako, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose galimai vėluosiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) amunicijos tiekimas įtakos nacionalinės divizijos įkūrimui neturės.
„Situacija toliau vertinama. Oficialaus, galutinio formalaus atsakymo, kad atidedamas tiekimas, tikrai neturime (...). Tikrai nedramatizuojame situacijos. Iki šiol niekada nebuvo kažkokių rimtesnių sutrikimų tiekiant įrangą ir ginkluotę iš Amerikos, tai, manau, kad ir šį kartą nebus“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pridūrė, kad vėluojantis JAV ginkluotės tiekimas netrikdys strateginių planų dėl nacionalinės divizijos įkūrimo iki 2030 m., esą JAV – ne vienintelė šalis, tiekianti Lietuvai ginkluotę.
„Manau, kad tikrai tai nesusiję. Mes perkame (ginkluotę – ELTA) ne tik Amerikoje – perkame daug kur (...). Mūsų pirkimai vykdomi ir tikrai neturės jokio poveikio divizijos suformavimui iki 2030 m.”, – tikino D. Matulionis.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad konflikte su Iranu JAV pačiai reikalingi ginklai. Todėl, anot jo, sutrikęs amunicijos tiekimas – savaime suprantamas reiškinys.
„Turime suprasti, kad šiuo metu vyksta karas su Iranu ir, be abejo, pačiai Amerikai reikia ginkluotės ir amunicijos. Todėl jie prioritetiškai ir žiūri į šią kryptį. Mano tokia vis dėl to viltis, kad anksčiau ar vėliau tikrai neturėtų labai užtrukti derybos tarp JAV ir Irano. Ir tada situacija gerokai pagerės, o tas klausimas nebebus toks aktualus”, – kalbėjo D. Matulionis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Pentagono atstovai informavo Lietuvos Krašto apsaugos ministeriją (KAM) apie galimus iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įsigyjamos amunicijos tiekimo vėlavimus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Kaip buvo skelbta, „Reuters“ rašė, kad užsitęsus ginkluotės atsargas sparčiai eikvojančiam karui su Iranu, pradėjo vėluoti JAV ginklų pristatymai sąjungininkėms Europoje.
Naujienų agentūros šaltinių teigimu, vėluojama pristatyti ginklus ir pagal sutartis, kurios jau buvo pasirašytos ir apmokėtos iš anksto. Amerikiečių ginkluotė nepasiekia kelių šalių, esančių strategiškai svarbiose pozicijose Europoje. Skelbiama, kad didžiausias susirūpinimas reiškiamas sienas su Rusija turinčiose Baltijos ir Skandinavijos šalyse.
Europa taip pat dalijasi ginklais su Ukraina, todėl vėlavimai turės neigiamą poveikį visose srityse.
Prezidentūra tebesitiki vieningo koalicijos balsavimo dėl poligono, sako, kad į klausimus atsakyta
D. Matulionis antradienį pareiškė, kad vis dar tikisi vieningo valdančiosios daugumos balsavimo priimant įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono sprendimo, ir teigė, jog institucijos gebėjo atsakyti į visus Seimo nariams kylančius klausimus.
Patarėjas teigė atmetantis kritiką, jog krašto apsaugos sistema vengė pateikti atsakymus į tokius klausimus kaip poligono vietos pasirinkimas.
„Aš kažkaip nenorėčiau tos kritikos priimti. dabartinis krašto apsaugos ministras kasdien kantriai iš tikrųjų bando aiškinti, susitinka, kalbasi ir su frakcijomis, ir su atskirais Seimo nariais, ir šiaip viešai bando paaiškinti poziciją ir komunikuoja tikrai, sakyčiau, suprantamai“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
„Visada galima sakyti, kad kažko nėra, kad kažko negauni, užtvindyti šimtais skirtingų klausimų ir įtraukti tam tikras biurokratines procedūras ir galiausiai sprendimo nėra. Todėl grįžtu prie to – reikalingi sprendimai“, – pridūrė jis.
Patarėjas pabrėžė, kad poligono vieta netoli Kapčiamiesčio pasirinkta argumentuojant tikslu jį turėti prie Suvalkų koridoriaus, o su vietos gyventojais, siekiant išsklaidyti abejones, bendravo aukšto lygio politikai, įskaitant prezidentą Gitaną Nausėdą.
D. Matulionis taip pat sakė, kad Kapčiamiesčio poligono įstatyme numatyta kone dosniausia kompensavimo sistema tiems, kurie dėl karinės teritorijos steigimo turės arba nuspręs parduoti apylinkėse esantį nekilnojamąjį turtą.
„Tikimės, kad šią savaitę Seimas balsuos (dėl įstatymo priėmimo – BNS), ir būtų gerai, kad visa valdančioji koalicija pritartų šiam mūsų saugumui gyvybiškai svarbiam klausimui“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę svarstymo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 109 iš 141 Seimo nario, tačiau visi prieš balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – aštuoni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, tarp jų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantis Dainius Gaižauskas.
