Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui, kad su Lietuvos valstybės vėliava būtų leidžiama savo nuožiūra nuolat kelti ir Europos Sąjungos (ES) ir NATO vėliavas.
Kaip teigiama teisės akto projekte, šios vėliavos galėtų būti keliamos virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų, taip pat kitais įstatyme numatytais atvejais.
Taip pat pritarta siūlymui, kad užsienio valstybių – pavyzdžiui, Ukrainos – taip pat ES, NATO ir tarptautinių organizacijų vėliavos galėtų būti naudojamos ir kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. Tokie sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į Lietuvos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo interesus bei Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus tarptautinių santykių srityje.
Pabrėžiama, kad tokio teisinio reguliavimo poreikis atsirado dėl to, jog galiojančiame įstatyme nėra aiškiai apibrėžti plačiai praktikoje taikomi ES, NATO ir užsienio valstybių vėliavų naudojimo atvejai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad ES, tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių vėliavos prie valstybės ar savivaldybių institucijų gali būti keliamos tik oficialių vizitų, atmintinų dienų, tarptautinių renginių metu arba kitais Vyriausybės nustatytais atvejais, laikantis diplomatinio protokolo. Vis dėlto praktikoje daugelis institucijų šias vėliavas – ypač ES, o neretai ir NATO – naudoja nuolat.
Taip pat pažymima, kad prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, su kuria Lietuva reiškia solidarumą, prie valstybės institucijų pastatų ir kai kuriose vidaus erdvėse kartu su Lietuvos valstybės vėliava imta kelti ir Ukrainos vėliavą.
Įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Vyriausybė pritarė siūlymui plėsti Šaulių sąjungos narių, kuriems algas moka KAM, pareigybių sąrašą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui, kuriuo numatoma praplėsti iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbo užmokestį gaunančių Šaulių sąjungos narių pareigybių sąrašą.
KAM parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad, atsižvelgiant į augančias Šaulių sąjungos veiklos apimtis bei siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvų asociacijos veikimą, minėtą sąrašą papildys trisdešimt naujų pareigybių (nuo 146 iki 176 pareigybių).
„Siekiant modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą, toliau formuoti profesionaliai veikiančią organizaciją, gebančią efektyviai įgyvendinti valstybės deleguojamas užduotis, dirbti su sparčiai didėjančiomis naujų narių grupėmis ir palaikyti jau esamų narių parengtumą, užtikrinant kokybišką ir efektyvų asociacijos veikimą, kyla būtinybė stiprinti ir papildyti LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga – ELTA) žmogiškuosius išteklius“, – teigiama rašte.
Nurodoma, kad Šaulių sąjungos narių skaičiaus didėjimo tendencija nuo 2022 m., t. y. nuo karo Ukrainoje pradžios, išliko ir 2025 m.
2020 m. gruodžio 31 d. Šaulių sąjungai priklausė 5021 suaugęs šaulys, 2025 m. lapkričio 30 d. – 11 700 suaugusių šaulių. Organizacijos populiarumas Lietuvoje didėja ir tarp jaunimo, ir tarp suaugusiųjų. Per nepilnus penkerius metus suaugusių šaulių skaičius padidėjo 133 proc. Iš viso 2025 m. rugsėjo 30 d. Šaulių sąjungą sudarė 17 409 nariai.
Vyriausybė pritarė, kad būtų ratifikuota konvencija dėl Rusijos agresijos žalą Ukrainai nagrinėsiančios komisijos
Trečiadienį posėdžiavęs ministrų kabinetas pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlomos Konvencijos, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija, ratifikavimui. Siūloma kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu Seimui teikti sutartį ratifikuoti.
Konvenciją Hagoje pernai gruodį pasirašė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ši komisija – administracinis organas, priimantis sprendimus dėl paraiškų atlyginti žalą, nuostolius ar sužalojimus, padarytus dėl Rusijos tarptautinės teisės požiūriu neteisėtų veiksmų Ukrainoje ar prieš ją.
Šie veiksmai apima agresiją, kuria pažeidžiama Jungtinių Tautų (JT) Chartija bei bet kokius Rusijos padarytus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus nuo 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau.
Kaip nurodė URM, numatoma, jog komisija nustatys kiekvienu atveju mokėtinos kompensacijos, jei tokia turi būti, dydį.
Gynybos pramonei, kariniam mobilumui, civilinei saugai, socialiniam būstui – 0,5 mlrd. eurų ES lėšų
Gynybos pramonei, civilinei saugai, kariniam mobilumui, energetikos objektų saugumui bei socialiniam būstui bei kitoms reikmėms bus paskirstyta papildomai apie 0,54 mlrd. eurų europinių lėšų, nusprendė Vyriausybė.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui didesniam šių sričių finansavimui perskirstyti dalį ES 2021–2027 metų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) plano lėšų.
Ministerija tam pasiūlė perskirstyti anksčiau numatytas lėšas priemonėms, kurių Lietuva gali nespėti įgyvendinti iki rugsėjo, kai baigsis RRF laikotarpis. Pinigus norima skirti toms skirtingų ministerijų kuruojamoms iniciatyvoms, kurioms lėšų trūksta ir kurias pavyks įgyvendinti laiku.
161 mln. eurų numatyta karinio mobilumo stiprinimui, apie 152 mln. eurų – civilinės infrastruktūros atsparumo ir civilinės parengties, 89 mln. eurų – gynybos ir saugumo pramonės stiprinimo priemonėms.
Dar 53 mln. eurų perskirstomi socialinio būsto fondo plėtrai, 47 mln. eurų – geriamojo vandens tiekimo tinklų ir nuotekų valdymo centrų apsaugai, 40 mln. eurų – energetinės infrastruktūros apsaugai.
Lietuvai iš viso numatyta apie 3,85 mlrd. eurų RRF lėšų.
Kaip rašė BNS, už šiemet gautus RRF pinigus bus skatinama ekonomika, vyks struktūrinės reformos, bus investuojama į verslą, energinio efektyvumo didinimą ir kitas sritis.
