Dabartinis laikinasis valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius antradienį pranešė dalyvausiantis gegužę vyksiančiuose pirmininko rinkimuose.
„Matau poreikį tęsti pradėtus darbus“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, socialdemokratai jau įvykdė daug įsipareigojimų savo rinkėjams, susijusių su antrąja kaupimo pensijai pakopa, pokyčiais sveikatos, švietimo sistemose, stiprinant Lietuvos gynybą.
Pirmadienį LSDP pranešė, kad M. Sinkevičiaus kandidatūrą pasiūlė 52 iš 60 partijos skyrių.
Gerokai mažiau skyrių kėlė Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, Seimo pirmininko Juozo Oleko, parlamentarų Orintos Leiputės, Vytauto Grubliausko, Kęstučio Vilkausko, Tado Prajaros bei Alytaus mero Nerijaus Cesiulio kandidatūras.
M. Sinkevičius nesiėmė prognozuoti, kurie iš šių kandidatų galiausiai sutiks dalyvauti rinkimuose.
„Pamatysime bėgant laikui, gali būti, kad liks vienas ar keli kolegos, ir greičiausiai ne tiek oponuojantys, o konkuruojantys, siūlantys kažką kito nei dabartinė partijos linija“, – sakė LSDP pirmininkas.
„Mane tenkina visi variantai, aš konkurencijos nebijau“, – pridūrė politikas.
Neeiliniai LSDP pirmininko rinkimai rengiami, nes pernai vasarą iš partijos vadovo pareigų pasitraukė teisėsaugos dėmesio sulaukęs Gintautas Paluckas.
Naujasis lyderis pareigas eis metus – kol baigsis G. Palucko pradėta kadencija.
Nuo G. Palucko atsistatydinimo LSDP vadovaujantis M. Sinkevičius sakė, kad jeigu būtų išrinktas pirmininku per partiečių balsavimą, tai leistų „tvirčiau jaučiant partijos paramą užduoti toną.“
LSDP pirmininką renka dvejiems metams, tačiau pastaruoju metu svarstoma kadenciją pailginti iki ketverių metų.
Socialdemokratai šiuo metu yra didžiausia parlamentinė partija, Seime ji turi 52 atstovus.
Nemato institucinės konkurencijos tarp Prezidentūros ir Vyriausybės
Premjerei Ingai Ruginienei nusprendus Vyriausybėje sušaukti Nacionalinę saugumo komisiją (NSK) tuo pat metu, kai Prezidentūroje vyksta pasitarimas užsienio politikos bei saugumo klausimais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas teigia neįžvelgiantis šių institucijų bandymo konkuruoti tarpusavyje.
„Čia nėra institucinės konkurencijos – kas pirmesnis, kas labiau atkreips dėmesį. Aš manau, kad čia yra visų valstybės politinių grandžių suinteresuotumas ir noras, kad ta situacija nesikartotų, ir noras pareikalauti atsakomybės arba išsiaiškinti aplinkybes, kaip tas incidentas įvyko, kad jis nesikartotų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.
„Aš manau, kad ir prezidentas yra suinteresuotas savo formatuose susitikt su kariuomenės vadais ir operatyvinių tarnybų vadovais, ir premjerė turi savo nacionalinio saugumo komitetą – jai taip pat lygiai tas pats klausimas rūpi. Tai nereiškia, kad čia skirtingi vektoriai“, – pabrėžė jis.
Pirmadienį paaiškėjus, kad į šalies oro erdvę įskrido, o vėliau Varėnos rajone, šalia Lavyso ežero, nukrito, galimai, dronas, premjerė pranešė šauksianti NSK. Tiesa, posėdį nuspręsta surengti tuo pat metu, kai Prezidentūroje vyksta pasitarimas užsienio ir saugumo klausimais.
Kariuomenė pirmadienį informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Be to, kariuomenės atstovas nurodė, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia kad jų negalėjo būti.
Šiuo metu yra renkami įkalčiai ir detalės, policija saugo teritoriją.
ELTA primena, kad pernai liepos pabaigoje policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nukritęs dronas su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. – tuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
