Kitą savaitę diskusijos dėl poligono steigimo iš Kapčiamiesčio persikels į Seimą. Pastabų Vyriausybės teikiamam projektui daugiausiai turi ne opozicija, o patys valdantieji. Vieni sako, kad kompensacijos neteisingos, kitiems klausimų kyla, kiek jis bus naudojamas, o treti apskritai abejoja poligono reikalingumu. Jei ne opozicijos palaikymas dar net nemačius projekto, socialdemokratams būtų daugiau nerimo, ar poligono steigimas sulauktų palaikymo Seime.
Situaciją pakaitino Lenkijos gynybos viceministras, pareiškęs, kad poligonas nebus plečiamas į Lenkijos teritoriją, taip atmesdamas Lietuvos siūlymą kartu statyti ir naudoti Kapčiamiesčio poligoną. Viceministras dar pridūrė, kad Vyriausybė derasi su Lietuva, jog poligonas būtų pakankamu atstumu nuo sienos.
Susitikus su gyventojais, aiškėja, kad, pavyzdžiui, Menciškės gyventoja apsisprendė likti, nors jos sodyba ir patenka į Kapčiamiesčio poligoną. Sako, ir namą renovuoja, ir daržus augina. Sodyba yra viena iš 77 sodybų, patenkančių į mokomąją poligono teritoriją. Tad sprendimą, ar išsikelti, galės priimti per penkerius metus. Labiausiai nerimauja dėl šaudymų.
„Manau, turėtume susigyventi su manevravimu, svarbiausia, kad nebūtų keliai uždaryti, nes gyvena mokyklinio amžiaus vaikas“, – sako Menciškės gyventoja Ramutė.
Jei vis dėlto nuspręs kraustytis, įstatymo projekte numatyta 25 tūkstančių eurų kompensacija ir atkuriamoji turto vertė. Tačiau vietiniams ne pinigai svarbiausia.
„Man nereikia kompensacijų. Tegul duoda milijonus – aš jų neimsiu. Ašaros kaupias. Tiek metų išgyvenęs ir pasako, kad tau reikia išsikraustyti. O kur?“, – svarsto gyventojas.
Tad dauguma gyventojų ketina likti.
„Vieną dieną tas žodinis susitarimas būna teigiamas, kitą dieną žmonės pasikalba ir mintys pradeda keistis“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Tikrai reikės išsikraustyti 13 sodybų gyventojams, nes patenka į poligono šaudyklos teritoriją. Tiesa, tik viena jų gyvenama nuolat. Savininkams ketinama siūlyti per 50 tūkstančių eurų kompensacijas ir atlyginti už turtą atkuriamąja verte. Tokie siūlymai Seimui teikiami Kapčiamiesčio poligono įstatyme.
„Gana optimistiškai nuteikiantis, į daugelį gyventojų lūkesčių atsižvelgta“, – komentuoja Lazdijų merė Ausma Miškinienė.
Žiemą prieš poligoną vyko ir protestai. Krašto apsaugos ministras sako, kad rengiant įstatymą buvo kone trys šimtai susitikimų su Kapčiamiesčio bendruomene. Jos nuomonės, atrodo, tai nepakeitė.
„Apskritai žmonių netenkina ir tos minties neprisileidžiam. Mums nėra atsakyta į klausimus, ar apskritai reikia poligono Lietuvai“, – sako asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ pirmininkas Tomas Ramanauskas.
Abejonių turi ne tik gyventojai, bet ir patys valdantieji. Krašto apsaugos ministras įtikinėjo „Nemuno aušrą“, kad poligono reikia. Ar pavyko – abi pusės vertina skirtingai.
„Klausimų daugiau nei atsakymų“, – sako Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.
„Aš negirdėjau, kad palaikymo nėra“, – teigia R. Kaunas.
R. Žemaitaitis sako, kad greičiausiai frakcija balsuos laisvai. Pats tikina susilaikysiantis.
„Ministras pasakė, kad planuoja 2030–2032 metais įsigyti modernią oro erdvės gynybos sistemą. Mums jau nebereikės, oro erdvės gynybos sistema, modernių dronų valdymo sistema reikalinga šiandien“, – kalba politikas.
Premjerės Ingos Ruginienės reakcija, kai cituojamas R. Žemaitaitis: „Reikia investuoti ir į oro erdvės gynybą, ir į poligoną. Negalima supriešinti dviejų strategiškai svarbių priemonių.“
Prie „Nemuno aušros“ abejonių prisideda ir dalis kitų koalicijos partnerių – Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių.
„Nėra pateikta jokių argumentų. Aš pateikiau dviejų tipų argumentus: ar reikalingas poligonas apskritai, kodėl ten, kodėl 500 metrų nuo sienos bus kertamas miškas“, – sako Seimo Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė.
Krašto apsaugos ministerija sako, kad reikalingas, nes kuriama divizija, taip pat atvyksta vokiečių brigada. Taip pat svarstytos septynios vietos. Lazdijų rajonas tinkamiausias ir dėl mažesnio gyventojų skaičiaus, ir dėl strateginio artumo – prie Baltarusijos sienos.
„Tik 50 dienų per metus jis yra užkrautas. Aiškėja, kad Pabradės ir Rūdininkų poligonai analogiškai“, – sako R. Žemaitaitis.
„Bus penkerios–šešerios didžiosios pratybos per metus, tačiau visada šalia yra mažosios pratybos“, – komentuoja krašto apsaugos ministras.
Kiti valstiečiai-žalieji sutinka, kad poligono reikia, bet kad palaikytų, turi sąlygų.
„Kompensavimo mechanizmas šiek tiek nėra teisingas. Palyginus tuos 13 namų gyventojus su 77, galbūt teritoriją [galima] šiek tiek pastumti į vieną ar kitą pusę“, – sako Seimo Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Iš valdančiųjų tik socialdemokratai sako projektą tikrai palaikysiantys ir tikisi, kad koalicijos partneriai pakeis nuomonę.
„Gal dar gilinsis, visa tai dar bus galima daryti, kai projektas bus atneštas į Seimo salę“, – teigia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Tačiau, atrodo, valdantiesiems nereikės įtikinėti opozicijos.
„Kadangi tai yra objektyvi mūsų kariuomenės reikmė, mes buvome linkę, dar nepamatę projekto, palaikyti poligono steigimą“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė.
„Įstatyme numatytas suprantamas, logiškas, aiškus mechanizmas, jei bus poreikis, jį bus galima pakoreguoti“, – kalba Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Detalės yra svarbios ir dėl jų bus diskutuojama, tačiau esminė principinė laikysena tokia: tai, ką reikia padaryti dėl šalies gynybos ir saugumo, turi būti padaryta“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
Prezidentas yra sakęs, kad jei koalicija nesutars dėl poligono, neliks jos esmės.
„Prezidentas – tarsi frakcijos seniūnas, tik frakciją sudaro keturi neklaužados“, – sako R. Žemaitaitis.
„Mes tai laikome labai svarbiu klausimu. Mums tikrai tai labai svarbu“, – teigia O. Leiputė.
Svarbu, bet ne esmė.
„Aš galėčiau pasakyti ir didiesiems koalicijos partneriams pastabą, kad jie nėra įvykdę mūsų koalicinių įsipareigojimų, tai tuomet sėskim ir diskutuokim“, – siūlo Seimo Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė.
Tačiau abejonių, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymas bus priimtas, nėra.
„Bus tiesiog apgailėtina, jei socialdemokratai, kliaudamiesi dešiniosios pusės parama, priims tą įstatymą ir vėl netyčia nepastebės, kad jų koalicijos partneriai tuose sprendimuose nedalyvauja arba trukdo tuos sprendimus priimti“, – komentuoja I. Šimonytė.
O Lazdijų merė sako, kad įstatymas – tik pradžia.
„Turės atsirasti aiškios tvarkos dėl investicijų į rajono infrastruktūrą, dėl kompensacijų verslui, dėl kompensacijų žmonėms, kurie gyvens greta poligono“, – sako A. Miškinienė.
Sutartys su gyventojais planuojamos kitąmet, o jau po dvejų metų – pirmosios pratybos. Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis iki 4 tūkstančių karių.
