Į LRT GIRDI kreipėsi būstą prieš kelerius metus įsigijusi kaunietė. Ji pasidalijo, su kokiomis problemomis susiduria naujakuriai. Anot jos, naujo kvartalo gyventojai norėtų tapti „Kauno vandenų“ klientais, bet negali – koją kiša skola ir per privatų sklypą nusidriekęs tinklas. „Kauno vandenų“ atstovės teigimu, gyventojai patys prisiima riziką pirkdami būstus ten, kur vandens tiekimo paslaugos teikiamos per privačius tinklus.
Laura [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt] pasakojo, kad viename iš besiplečiančių Kauno rajono kvartalų – Vijūkuose – įsikūrė prieš kelerius metus. Anot jos, vandenį čia tiekia Kauno savivaldybės įmonė, tačiau Žiedo gatvės kvartalo gyventojai vis negali tapti oficialiais „Kauno vandenų“ klientais – iki šiol nėra individualios apskaitos, todėl už vandenį atsiskaitoma bendrai, per tarpinę įmonę. Ji dalijosi, kad neseniai kvartale besidriekiančiame tinkle įvyko gedimas, o už remonto darbus gyventojai turėjo sumokėti patys.
„Sutartis buvo sudaryta statytojo, kad galėtų vykdyti statybų darbus, tačiau ir pastačius kvartalą galimybė prisijungti prie vandens kiekvienam gyventojui individualiai nebuvo suteikta“, – prisiminė pašnekovė, pastebėjusi, kad tinklą „Kauno vandenims“ žadėta perduoti už simbolinę 1 euro kainą, bet pažadai netesėti, o kliūčių tik daugėjo.
„Tuomet pradėjo minėti, kad gatvė yra skolinga „Kauno vandenims“ už sunaudotą vandenį. Kol statytojas statė kvartalą, maždaug kas pusę metų gyventojams pateikdavo sąskaitas už vandenį, kurias draugiškai visi apmokėdavome. Tačiau 2025 metų vasario mėnesį sužinojome, kad mūsų gatvė skolinga beveik 15 tūkstančių eurų“, – sakė ji.
Pasak Lauros, naujakuriams paaiškinta, kad anksčiau sąskaitos būdavo pateikiamos pagal preliminarius vidutinius vandens sunaudojimo duomenis, o užfiksavus skaitiklio rodmenis paaiškėjo, kad vandens sunaudota daugiau. LRT GIRDI pašnekovė stebisi, kad duomenys fiksuojami retai, o dėl to kenčia gyventojai.
„Kauno vandenys“ vis tiek prašė padengti skolą, kad galėtume tapti jų klientais. Taip pat įspėjo, jei skolos nepadengsime, atjungs vandens tiekimą. Gyventojai savo ruožtu padengė didelę dalį skolos, tačiau prijungimas prie „Kauno vandenų“ nebuvo vykdomas“, – dalijosi ji.
Galiausiai paaiškėjo, pasakojo ji, kad vandens tiekimo trasa driekiasi per privatų sklypą, o norint prisijungti prie savivaldybės tinklo būtina gauti savininko leidimą.
„Minėtas asmuo leidimo nesuteikė, ir vėl likom prie uždarytų durų. Bandyta kreiptis ir į seniūną, bandyta kalbėtis su „Kauno vandenų“ vadovybe, tačiau šviesos tunelio gale nematyti“, – tęsė ji.
Laura LRT GIRDI pasakojo, kad neseniai gatvėje trūko vamzdis, dalis gyventojų liko be vandens, o „Kauno vandenys“ atsisakė šalinti gedimą, nes gyventojai – ne įmonės klientai.
„Gatvėje yra 55 butai, gyvena daug mažų vaikų, o gyventojai jau nebežino, kur kreiptis pagalbos, nes kiek kur benueitume, vis esame siunčiami kitur, o rezultato jokio“, – sakė ji.
„Kauno vandenys“: gyventojai prisiima riziką
„Kauno vandenų“ Abonentų skyriaus vadovė Laura Dvaranauskienė LRT GIRDI paaiškino, kad šioje gatvėje geriamasis vanduo apskaitomas dviem kvartaliniais šalto vandens skaitikliais, įrengtais šuliniuose, o tinklas, nors ir priklauso įmonei, jos klientas – ne atskiri gyventojai, o bendrovė „Tranvia“.
„Kauno vandenys“ nuolat ragina statytojus-vystytojus perduoti kvartalinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus geriamojo vandens tiekėjui. Kol privatūs tinklai nebus parduoti ar kitaip perduoti valdyti bendrovei „Kauno vandenys“, atsiskaitymas galimas tik pagal kvartalinius skaitiklius. Iki tinklų perdavimo sudaryti individualias geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sutartis ir įrengti šalto vandens skaitiklius atskiruose būstuose nėra galimybės“, – raštu pateiktame komentare teigė ji.
Pasak L. Dvaranauskienės, „Kauno vandenys“ nekontroliuoja tarpusavio atsiskaitymų vidiniame privačiame tinkle, o geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis sudaroma su kvartalo tinklų savininku. Jos teigimu, buvo paaiškinta, kad perdavimo procedūra galės įvykti tik tada, kai bus suformuoti ir įregistruoti servitutai bei apmokėta visa susikaupusi skola.
„Gyventojai, įsigydami būstus, kuriuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos per privačius tinklus, prisiima riziką, tenkančią dėl šių tinklų eksploatavimo ir remonto“, – sakė L. Dvaranauskienė.
Įmonė sako, kad sprendimo ieško
Įmonės „Tranvia“ vadovė Jovita Mažeikienė LRT GIRDI pasakojo, kad situacija, kai naujame kvartale vanduo tiekiamas per bendrą vandens įvadą ir vėliau paskirstomas, – nėra neįprasta.
„Atsiskaitymo už vandens tiekimą klausimai šiuo metu yra susiję su bendru vandens apskaitos tašku kvartale. Tokiose situacijose kiekvieno namų ūkio suvartojamas vandens kiekis nėra apskaitomas individualiai viešojo vandens tiekėjo apskaitos sistemoje, todėl atsiskaitymas už vandens tiekimą vyksta pagal bendrą vandens apskaitos tašką kvartale. Būtent dėl to siekiama rasti sprendimą, kuris ateityje leistų kiekvienam gyventojui atsiskaityti individualiai pagal savo suvartojamą kiekį“, – teigė ji.
Kalbėdama apie Lauros paminėtą vandentiekio avariją, įmonės vadovė sakė, kad tokiais atvejais svarbu, ar gedimas įvyksta kvartalo vidaus, ar išorės tinkle. Nuo to ir priklauso, ar rūpintis remontu teks patiems gyventojams, ar „Kauno vandenims“.
„Šiuo metu bendrovė bendradarbiauja su vandens tiekėju, kitomis suinteresuotomis institucijomis bei gyventojais sprendžiant su kvartalo inžinerine infrastruktūra susijusius klausimus. Viena iš nagrinėjamų aplinkybių yra kvartalo inžinerinių tinklų teisinis ir techninis statusas bei galimybės ateityje sudaryti sąlygas gyventojams sudaryti individualias vandens tiekimo sutartis su viešuoju vandens tiekėju, taip užtikrinant aiškią ir skaidrią atsiskaitymo už vandens tiekimą tvarką“, – atsakė ji.
