Prasidėjus pavasario Seimo sesijai, į Seimo salę grįš ir plačiai aptarinėtas LRT įstatymo projektas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad, vertinant Venecijos komisijos išvadas, galbūt reikėtų persvarstyti LRT finansavimo klausimą.
„Du mėnesius svarstėme, pagaliau turėjome tam tikrą sutarimą ir pateikėme [projektą]. Pažiūrėsime svarstymo metu, kokių dar pataisymų reikės“, – po Seimo valdybos susitikimo su prezidentu sakė J. Olekas.
Vadinamoji Venecijos komisija šeštadienį paragino Lietuvą peržiūrėti pernykštį sprendimą trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą, taip pat patarė išlaikyti kvalifikuotos daugumos kartelę atleidžiant LRT generalinį direktorių.
Įstatymas, kuriuo LRT finansavimas buvo įšaldytas, priimtas „neatlikus poveikio vertinimo ar reikšmingų konsultacijų su LRT ir nenustatant pereinamojo laikotarpio“, teigiama komisijos paskelbtoje nuomonėje.
Taip pat skaitykite
Pasak Seimo pirmininko, žvelgiant į Venecijos komisijos išvadas, pagrindinis galbūt likęs dalykas, kurį reikėtų pasvarstyti, yra LRT finansavimo klausimas.
„Tas stabdymas buvo priimtas praėjusioje sesijoje, kad suvaldytume [LRT] finansinį augimą ir užtikrintume finansavimą saugumui ir gynybai. Kaip kitose institucijose bandėme riboti augimą rinkdami lėšas, taip ir LRT prie to prisidėjo. Matysime, koks bus galutinis variantas, bet aš manau, kad iš tikrųjų mūsų dabartinis pasiūlymas ir Venecijos komisijos rekomendacijos yra labai artimos“, – tvirtino J. Olekas.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, pagal kurią 2026–2028 metams įstaigos finansavimas užšaldomas 2025 metų lygyje.
Venecijos komisija pabrėžė, kad minima pataisa buvo užregistruota dvi savaitės iki jos priėmimo ir įsigaliojo nuo 2026 metų.
Pasak komisijos, tokia skuba ir konsultacijų stoka „atėmė iš transliuotojo bet kokią galimybę pritaikyti savo planus, sukeliant numatomą riziką, kad jam trūks išteklių, būtinų viešajai paslaugai teikti“.
„Atsižvelgdama į tai, Venecijos komisija rekomenduoja atlikti išsamų LRT finansavimo modelio vertinimą, įskaitant neseniai įvykusių pokyčių poveikio LRT gebėjimui veiksmingai vykdyti viešąsias paslaugas analizę“, – rašoma nuomonėje.
„Šis vertinimas turėtų būti atliekamas glaudžiai konsultuojantis pirmiausia su LRT, taip pat su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant peržiūrėti (šiuo metu priimtą finansavimo modelį – BNS)“, – teigiama dokumente.
Kaip skelbė BNS, pagal galiojantį teisinį reguliavimą LRT biudžetas 2026–2028 metais sieks po beveik 80 mln. eurų. Remiantis ankstesne finansavimo metodika, LRT biudžetas šiemet turėjo augti iki beveik 88,2 mln. eurų.
Venecijos komisija taip pat vertino du pernai svarstytus įstatymo projektus dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos. Nors jų buvo atsisakyta, komisijos išvados gali būti aktualios Seime svarstant vasarį darbo grupės parengtas dar vienas pataisas, kuriomis keičiamas LRT valdysenos modelis.
Venecijos komisija pasisakė už tai, kad, atleidžiant LRT vadovą nepasibaigus kadencijai, reikėtų kvalifikuotos daugumos LRT taryboje.
Venecijos komisija nurodė, kad savaime neprieštarautų siūlymams įslaptinti tarybos balsavimą dėl LRT vadovo atleidimo, bet tuo pačiu paragino teisės aktais užtikrinti tarybos narių nepriklausomumą nuo skiriančių institucijų, kad jiems negalėtų būti duodami nurodymai, taip pat su galimu slaptu balsavimu generaliniam direktoriui teikti išsamius tarybos protokolus.
Be to, komisija paragino įstatyme nustatyti aiškiai apibrėžtus ir objektyvius direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus.
Venecijos komisija taip pat konstatavo, kad tiek sprendimas keisti LRT finansavimo modelį, tiek pernykščiai bandymai skubiai pakeisti transliuotojo vadovo atleidimo tvarką „neatitinka Europos gerosios teisėkūros praktikos“.
