Šią savaitę Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento pristatytame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad pagrindiniai grėsmių šaltiniai kol kas nekinta – tai Rusija, jos palydovė Baltarusija ir priešiškumą demonstruojanti Kinija. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis grėsmes aptarė „Savaitės“ studijoje.
– Pabrėžiama, kad nuo Rusijos galios priklauso viso regiono saugumas. Ir čia pat yra tokia citata: „jeigu Rusija tęs karo veiksmus prieš Ukrainą tokiu pat intensyvumu, kaip ir pastaruosius ketverius metus, karui reikės didelių žmogiškųjų ir finansinių resursų, todėl Rusijos galimybės kelti karines grėsmes kitoms valstybėms išliks ribotos“. Ką reiškia žodis „ribotos“? Kokios tos ribos?
– Čia bandoma pasakyti, kad Rusija yra sukoncentravusi praktiškai visas savo sausumos pajėgas karui Ukrainoje, ir dėl to galimybė imtis kokių nors riboto poveikio karinių priemonių prieš kaimynines NATO valstybes dėl tų pajėgų trūkumo kaip tik ir yra ribotos.
– Ar yra priežasčių, kad padidintų intensyvumą, nes tada, aš suprantu, tos ribos išsiplėstų, taip?
– Na, mūsų vertinimu, realiai Rusija visas savo pagrindines sausumos pajėgas yra sutelkusi Ukrainoje. Na, jūrų pajėgos ir oro pajėgos, be abejo, jos nėra taip aktyviai naudojamos, bet tie 660-680 tūkst. Rusijos sausumos kariuomenės padalinių, tai yra didelis skaičius ir Rusijai. Todėl visa kita, kas yra likę, tai tikrai šiai dienai nekelia tam tikros rimtesnės grėsmės.
– Tuomet tie tekstai, kad Rusija per artimiausius šešerius arba penkerius, įvairių tų metų minima, gali taip sustiprėti, kad gali sukelti kažkokių naujų incidentų su NATO narėmis, tai iš kur yra tie paskaičiavimai? Čia yra teoriniai daugiau paskaičiavimai?
– Ne, tai kalbama apie tai, jeigu vienoks ar kitoks taikos susitarimas būtų sudarytas ir jeigu būtų panaikintos sankcijos Rusijai, tai iš tikrųjų situacija gerokai pasikeistų. Taip, Ukrainoje liktų okupacinės pajėgos, tam tikras skaičius, bet tuo pačiu Rusija įgautų papildomos energijos, papildomų jėgų sukurti ir atkurti savo gynybos pramonę ir atitinkamai dislokuoti papildomas pajėgas šalia NATO valstybių. Tai yra pakankamai realu.
– O kokios yra tikimybės? Ar yra kažkokių požymių, kad tos sankcijos gali būti panaikintos? Ar iš kažkur ateina spaudimas toks, kuris gali turėti tiesioginį poveikį - panaikinti?
– Patys rusai to siekia bet kokia kaina. Bet kol kas mes tikrai neturime jokių blogų indikacijų, kad sankcijos būtų panaikinamos. Priešingai, sankcijos yra griežtinamos - 20 sankcijų paketas, jos pradeda veikti. Rusijos ekonomikoje jau yra problemų ir kuo toliau, tuo labiau tos problemos sukuria problemas pačiai Rusijos karo pramonei. Ir realiai, kaip finansuoti, kaip kredituoti, tampa vis sunkiau. Ir kadangi Rusija negali normaliai pasiskolinti tarptautinėse finansinėse rinkose, tai reikia iš vidinių resursų. O vidiniai resursai senka, biudžeto deficitas didėja. Taigi, viskas yra susiję. Mes negalvokime, kad Rusija be galo gali tęsti tuos karo veiksmus. Sankcijos yra veiksmingos ir atitinkamai tęsti karinę paramą Ukrainai, tam, kad Ukraina iš tikrųjų iš stipriųjų pusės galėtų vykdyti derybas.
– Aišku, šitoje grėsmių ataskaitoje nėra kalbama apie veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Tai bus kitų metų, bet vis dėlto, kiek šitas kilęs Irano karas šiuo metu konkrečiai daro įtaką būtent Rusijos situacijai? Nes, iš vienos pusės, tarsi naftos ir dujų kainos pakilusios jai labai į naudą, iš kitos pusės ji praranda labai galingą sąjungininką. Tai kokia iš tikrųjų yra to karo įtaka Rusijai?
– Taip, jūs labai teisingai pastebėjot, taip, viena blogio šalių iškrenta iš konteksto. Tai būtent Iranas, šalia Šiaurės Korėjos, kur, kaip žinote... Tačiau naftos kainų kilimas, ir jeigu jis toliau tęsis ir dujų kainų kilimas yra, be abejo, naudingas Rusijai. Bet, manau, kad mes turime priešnuodžio. Jeigu imsimės dar griežtesnės politikos šešėlinio laivyno atžvilgiu, tai mes galėsime sumažinti tas pajamas per tam tikras konkrečias priemones, kurios yra susijusios su sankcijomis. Kitas dalykas, gali būti tam tikras poveikis, jeigu tęsis karo veiksmai ilgiau, gali pritrūkti ginkluotės, amunicijos ir tada sumažės kai kurių Vakarų partnerių galimybės teikti tokios pačios apimties karinę paramą Ukrainai. Tai irgi toks netiesioginis poveikis gali būti. Bet viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip viskas toliau vystysis.
– O kai Iranas pareiškė, kad Europos parama Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui bus laikoma įsitraukimu į karą ir todėl Europa gali tikėtis atsako, tai šiuo atveju Europa, o tai reiškia ir pati Lietuva, yra pasirengusi tokiam atsakui? Ir koks tas atsakas gali būti? Ar tai, pavyzdžiui, gali būti kokios nors teroristinės atakos?
– Na, pirmiausia tai Europa kol kas nėra įsitraukusi, tačiau pozicijos yra šiek tiek skirtingos pačioje Europoje. Mes laikomės pozicijos, kad mes suprantame Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio pradėtą karą prieš Iraną, nes grėsmę kėlė Iranas ne tiktai kaimyninėms šalims, bet Izraelis... realiai buvo, išties galvojama apie tai, kad Izraelis turėtų būti kaip valstybė sunaikintas. Dėl to buvo vystomas branduolinis ginklas, raketų programos. Iranas ir toliau tiekė paramą, gal dabar jau ne, bet anksčiau, Rusijai, taip pat skatino visas tas karines, sukarintas organizacijas Europoje tam, kad sukeltų nestabilumą Europoje. Taigi, iš tiesų grėsmė Irano yra ne tiktai Izraely, bet ir Europoje. Todėl mes turime būti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio pusėje šiame konkrečiame kare.
– Tai vadinasi, jūs galite patvirtinti, kad jeigu mūsų kuri nors iš šitų valstybių prašytų pagalbos - Lietuvos, tai ji yra pasirengusi tą pagalbą suteikti?
– Aš norėjau pasakyti, kad kol kas tos pagalbos niekas neprašė, bet jeigu tokia hipotetinė situacija būtų, tai manau, kad mes turėtume svarstyti. Bet šiandien kalbėti apie tai, ko realiai nėra, man atrodo, yra per anksti.
– Gerai, bet kokia ta parama galėtų būti tada?
– Žinote, čia klausimas iš tikrųjų kariuomenės vadui turėtų būti.
– Bet spręs politikai. Kariuomenės vadai be politikų nesprendžia.
– Bet pasiūlymus pateiks, nes negali bet ką siūlyti. Tokiu atveju tie pasiūlymai, jeigu bus pateikti, tai tada ir politikai spręs. Bet čia toks truputį ankstyvas dar išbėgimas į trasą. Čia tik noras, matyt, parodyti, kad solidarumas iš mūsų pusės yra, ir mes tikrai neturėtume klaidinti visuomenės. Iš tiesų, Iranas kėlė ir greičiausiai kels grėsmę. Ir konkrečiai šie veiksmai yra naudingi mūsų saugumui.
– Dėl Kinijos. Kadangi Lietuvos ir Kinijos santykiai yra ganėtinai įtempti dar vis ir grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje yra kalbama apie Kiniją. Tai kaip jūs vertinate Kinijos žvalgybos veiksmus prieš Lietuvą, kurie yra paminėti būtent toje ataskaitoje? Jie stiprėja, jie akiplėšiškėja? Ar yra vienodai nusistovėję nuo tada, kai pašlijo dvišaliai santykiai?
– Aš negalėčiau konstatuoti, kad situacija dabar yra žymiai pablogėjusi. Taip, Kinija vykdo veiksmus, jie domisi būtent dviem temom. Tai yra Taivanas ir technologijos. Tai dvi temos, kurios jiems yra aktualios. Ir tą mūsų tarnybos konstatuoja. Ir todėl, sakysim, Rusijos veiksmai ir Kinijos šiek tiek skiriasi. Ir tikslai yra šiek tiek skirtingi.
– Bet, kokie yra Lietuvos lūkesčiai dėl Kinijos, įvertinant, kad Kinija stengiasi telkti antivakarietiškas pajėgas ir kad ji stiprina bendradarbiavimą su Rusija?
– Stiprina, bet tuo pačiu ir išlaiko bendradarbiavimą su Vakarais. Kinijai Vakarų rinka yra labai svarbi. Tai yra pasaulinė ekonominė galia ir orientuota į pasaulinę prekybą. Todėl Kinijos nuostatos yra šiek tiek kitokios. Ir šioje vietoje aš manau, kad jeigu kalbate apie mūsų santykį su Kinija, tai čia gal yra tam tikro nesusipratimo kalbėjime. Išties, siekis yra atstatyti normalius diplomatinius santykius. Taivano stovybė yra, ji veikia pas mus...
– Ir jos pavadinimo niekas nesiruošia keisti?
– Čia iš tikrųjų pačio Taivano reikalas, ar keisti, ar nekeisti. Mums svarbu yra tiktai diplomatiniai santykiai. Aš nemanau, kad mes turėtume toliau gilinti savo ekonominę priklausomybę nuo Kinijos su visomis pasekmėmis. Bet dėl geopolitinės situacijos, dėl nacionalinio saugumo, tam tikras diplomatinių santykių pilnas atkūrimas mums būtų reikalingas.
– Kokiam procese dabar tai yra? Kokiam taške, gal net ne procese?
– Na, Užsienio reikalų ministerija turi visas kortas savo rankose, ir, manau, kad išties yra bandoma tą padaryti, bet vėlgi tai nėra vienos pusės sprendimas. Tai yra dvipusis kelias. Tai turi būti ir iš vienos, ir iš kitos pusės geranoriškumas tuos santykius atstatyti.
– Tai kol kas iš Kinijos tokio nėra?
– Na, jūs turėtumėte paklausti Užsienio reikalų ministerijos. Kol kas labai pozityvių ženklų bent jau mes nematome, bet gal pastaruoju metu kas nors ir vyksta.
