Penktadienį Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje nuspręsta skubos tvarka vertinti naująjį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektą.
„Esu dėkinga, kad Venecijos komisija sutiko nagrinėti dar vieną LRT prašymą skubos tvarka. Siūlomos LRT įstatymo pataisos žalingos, nes didina biurokratiją, silpnina redakcinį savarankiškumą ir gali pabloginti turinio kokybę. Naujasis LRT įstatymo projektas neatitinka ES Žiniasklaidos laisvės akto ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų”, – po Venecijos komisijos sprendimo sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Pranešėjai, kurie rengė ataskaitą, patvirtino, kad dabartinis naujai registruotas įstatymas iš esmės pakeitė buvusią situaciją (...). Todėl priimtas sprendimas, kad komisija skubos tvarka įvertins dabar registruotą įstatymo projektą“, – BNS penktadienį teigė A. Zuokas.
Europos Parlamento narys Dainius Žalimas pastebėjo, kad tai vos antras Venecijos komisijos sprendimas per visą jos istoriją dėl Lietuvos.
„Per Venecijos komisijos 36 metų istoriją tai antroji nuomonė dėl Lietuvos. Pirmoji buvo dar 2003 m. dėl tuometinio Tautinių mažumų įstatymo projekto“, – socialinėje erdvėje reaguoja politikas.
LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę po kelis mėnesius rengtų posėdžių Seimo darbo grupė sutarė dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas. Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.
Taip pat skaitykite
Praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Sausį su Venecijos komisija buvo susitikę tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai. Komisijos atstovai domėjosi anksčiau parlamentarų svarstytomis iniciatyvomis: tiek planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką, tiek Seime taikytą skubą priimant įstatymo pakeitimą dėl lengvesnio vadovo atleidimo, tiek LRT finansavimo modeliu.
Tąkart socialdemokratė Rasa Budbergytė nurodė, jog prieš priimant LRT įstatymo pataisas bus laukiama Venecijos komisijos rekomendacijų.
