Lietuvos tyrimų žurnalistai trečiadienį paskelbė duomenis, kurie rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad situacija nėra džiuginanti, tačiau kliautis jis linkęs ne spekuliacijomis, o teismo verdiktais.
Trečiadienio „Dienos temoje“ – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
– Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate Lietuvos tyrimų žurnalistų surinktus duomenis, kad dalis aukų „Nemuno aušrai“ prieš tai buvo įnešta grynaisiais? „Aušriečių“ vedlys šiuo atveju problemos nemato. O jūs?
– Iš tikrųjų susipažinus su straipsnyje žurnalistinio tyrimo pateikta medžiaga, tie tokie sutapimai kelia klausimų. Bet aš manau, kad tuos klausimus turi nagrinėti teisėsaugos institucijos. Turbūt tas ir buvo daryta ir nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai nežinau, ar ta istorija turės tolimesnę eigą, nes dabar ir Vyriausioji rinkimų komisija tai nagrinėja. Aš noriu pasakyti, kad klausimų kyla ir neabejotinai skaidrumas yra pagrindinis dalykas dalyvaujantiems politikoj, į tuos klausimus turi būti atsakyta arba pačių partijos narių, partijos vadovų, arba teisėsaugos institucijų.
– Ar jūs klausėte partnerių, prašėte pasiaiškinti?
– Ne, mes šios temos šios dienos koalicijos tarybos posėdyje nenagrinėjome ir manau, kad vis tik visi lauktų atsakingų institucijų vertinimų ir tada turbūt būtų galima priimti kažkokius sprendimus ir išreikšti politines reakcijas.
– Bet ar tikrai institucinis ar teisinis vertinimas jums yra svarbus? Nes demokratija yra stipri tik tada, kai giname jos principus ne žodžiais, o veiksmais – tikriausiai prisimenat, nes taip savo socialiniame tinkle rašėt pernai gruodį, kai teismas pripažino Žemaitaitį kaltu dėl antisemitinių pasisakymų, bet šitų savo žodžių veiksmais jūs nepagrindėte, nes jis vis dar yra jūsų koalicijoje. Ar nesutinkat?
– Aš galvoju, kad gyvename teisinėje valstybėje ir gerai, kad atliekami žurnalistiniai tyrimai. Bet šiuo atveju turbūt kalba ne tiktai apie žurnalistinį vertinimą ir tuos sutapimus arba keliamus klausimus, kurie gal kai kurie atsakyti, kai kurie dar turbūt bus atsakyti. Bet gyvendami teisinėje valstybėje turime kliautis teisėsauga ir atitinkamai profesionalių tyrėjų, ar tai būtų teisėsauga, ar tai būtų Vyriausioji rinkimų komisija, vertinimais ir iš to daryti išvadas, o ne kliautis prielaidomis, spėlionėmis, kaip galėjo būti.
– Vyriausioji rinkimų komisija savo tyrimo dar nėra baigusi, bet ar kol viskas bus išsiaiškinta, neturėtų būti stabdoma valstybės dotacija, kuri siekia beveik ketvirtį milijono ir turėtų būti paskirta balandį?
– Aš manau, kad valstybės dotacijos klausimą spręs Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinės tą situaciją. Mes gyvename teisinėje valstybėje ir kliautis prielaidomis arba klausimais, kurie yra svarbūs, kurie turbūt ne visi atsakyti, negalim. Turim vadovautis teisiniais principais ir jeigu kyla tiktai klausimų, bet nėra teisinio pagrindo šią dotaciją stabdyti, tai tiesiog vien dėl prielaidų ar neatsakytų klausimų to daryti turbūt neišeitų.
– Jūs kelintą kartą pakartojat tą teisinį vertinimą ir aš noriu grįžti prie to, kiek jis jums yra svarbus, nes jūsų koalicijos partneris yra teismo pripažintas antisemitu. Jums tada tai vis tiek problemų nesukėlė. Galų gale yra politinis vertinimas ir socialiniuose tinkluose matau klausimų, kokių dar socialdemokratai sugalvos pateisinimų savo šitiems partneriams.
– Mes pateisinimų neieškome, matyt, kad stebim tą situaciją ir ji nėra džiuginanti. Bet mes gyvename ne spekuliacijų, ne interpretacijų, ne neatsakytų klausimų visuomenėje, o gyvenam teisinėje demokratinėje visuomenėje, kur teisingumą, ir ypač kas kaltas ar nekaltas, pasako teismai. Ponui Žemaitaičiui skirtas teismo sprendimas yra apskųstas. Mes laukiam to galutinio verdikto, turbūt Apeliacinis teismas ar pavasarį, ar vasarą pasisakys. Ir teisė į gynybą valstybėje įmanoma net ir Remigijui Žemaitaičiui.
– Valstiečių pirmininkas Aurelijus Veryga sako nenustebęs pamatęs šitą istoriją ir mano, kad Lietuvoje yra per daug saugiklių partijų finansavimui. Ar jūs pritartumėte?
– Aš nepasakyčiau, kad ta sistema, kuri dabar galioja, yra kažkokia bloga. Yra norinčių ir galinčių paremti politines organizacijas, jų veiklą, rinkimų kampaniją, ir tą gali padaryti. Atrodo, iki 10 proc. savo pajamų gali skirti rinkimų kampanijos finansavimui. Tai tas vyksta. Aš manau, kad visos institucijos, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir kitos, prižiūri tą procesą ir norisi tikėt, kad jis yra skaidrus. O tie klausimai, kurie iškilo, tikiuosi, kad bus atsakyti, nes skaidrumas yra reikalingas politinei veiklai ir visuomenei neatsakytų klausimų neturėtų likti.
– Tas pats Aurelijus Veryga sako, kad partijos iš nario mokesčio, GPM, valstybės dotacijų sunkiai išgyvena, ir siūlo inicijuoti diskusijas dėl verslo paramos politinėms partijoms. Ar matytumėt tokių diskusijų prasmę?
– Diskusiją galima turėti, ir kaip ir kiekvienas pasiūlymas, jis nėra vienpusiškai vertintinas. Jeigu verslas remtų – mes tą turbūt praeityje turėjom, kai verslui buvo suteikta galimybė paremti didesnėmis sumomis. Vėlgi tada kyla klausimas, o kodėl verslas remia konkrečias partijas? Koks yra verslo interesas? Ar čia tiesiog dėl demokratijos, dėl tikėjimo politinėmis organizacijomis? Ar vis tik tai yra kažkoks užslėptas noras, lobistiniai interesų dalykai? Tai tas klausimas nėra vienareikšmiškas.
Ir aš galvoju, kad geriau partijos veiktų kita kryptim – pritrauktų daugiau narių, nes partijos neišgyvena aukso amžiaus, partijų narių skaičiai mažėja. Pasistengtų pritraukti tą gyventojų pajamų mokesčio dalį aukų forma. Laisvės yra, ir tos partijos, kurios išrenkamos, gauna rinkėjų pasitikėjimą, gauna valstybės dotaciją. Manau, kad tokiu būdu esam apsaugomi kaip politikai nuo galimų interesų konfliktų, jeigu mes gautume didesnio pobūdžio paramą iš verslo. Tai gal ta sistema, kuri veikia, nėra tokia bloga.
– „Nemuno aušros“ pirmininkas nemato problemų dėl grynųjų, bet mato dėl Kapčiamiesčio poligono ir sako, kad karas Artimuosiuose Rytuose parodė, kad oro gynybą reikėtų stiprinti, o ne steigti poligonus, kurie tampa priešo taikiniais. Juozas Olekas tvirtina, kad sutarimas dėl poligono yra, ir net užsimena apie tą skubos tvarką. Treti partneriai – valstiečiai – sako, kad balsuos, kai pamatys patį projektą. Tai visiškai neaišku, ar yra sutarimas dėl Kapčiamiesčio poligono, ar ne?
– Kaip ir prieš kiekvieną rimtesnį sprendimą, yra tų diskusijų ir bandoma atrasti savo nišą arba atrasti kelią į rinkėjų širdį. Gal šiuo atveju į sodybas ar sklypus turinčių asmenų, iš kurių tie sklypai bus perimti valstybės žinion. Galbūt galvojama jau apie savivaldos rinkimus, kurie ne už kalnų. Bet aš galvoju, kad diskusijos vis tiek konvertuosis į sprendimus Seime. Ir šią dieną aš esu tikras, kad bus daugiau nei pakankamai, tas minimalus reikalingas balsų skaičius, kad Kapčiamiesčio poligonas atsirastų. Jis tikrai bus, drįsčiau pasakyti, ir net nereiktų lažintis, netikiu, kad kažkas norėtų dėl to lažintis.
Koalicijos partnerių nuomones ir pasisakymus mes girdime, jie keičiasi kartais už, vėliau prieš. Bet jeigu jūs pamenate, ir dėl gynybos biudžeto buvo pasvarstymų, kad gal tos sumos, kurią mes numatėm, 5,38 proc. nuo BVP, kuri yra rekordinė, nereikia, gal reikia mažiau, gal reikia kažkaip kitaip. Bet vėliau gimė teisingas ir reikalingas sprendimas.
Aš manau, kad ir šiuo atveju galbūt po improvizacijų, įvairių pasisakymų ateisime į plenarinio posėdžio salę ir sprendimas bus priimtas, o neatsakyti klausimai, jeigu tokių yra, bus atsakyti. Žinau, kad Krašto apsaugos ministerija susitiks kovo vidury su „Nemuno aušros“ frakcija, galės tą padaryti ir su Valstiečių žaliųjų kolegomis ir atsakyti į tuos klausimus, kurie dar neatsakyti. Nes aš drįsčiau abejoti, ar kas nors abejoja tokio poligono atsiradimo būtinumu šios dienos geopolitinėje situacijoje.
– Iki vasario pabaigos žadėjote apsispręsti, ar gegužę vyksiančiuose partijos rinkimuose sieksite perrinkimo pirmininko poste. Jau kovas. Ar turite atsakymą?
– Dar šiek tiek luktelsiu, nes ir mano skyrius neturėjo visuotinio susirinkimo. Tą darysim kovo antroj pusėj. Dalyvauju skyrių susirinkimuose, keliamos kandidatūros. Aš manau, kad turėsim ne vieną potencialų lyderį partijos vairui vairuoti ir dar sprendimo nesu priėmęs. Aš manau, kad šiek tiek tas sprendimas atsidės dar kelioms savaitėms.
– Bet jau aiškūs jūsų konkurentai: Nerijus Cesiulis, Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius jau kalba apie tai, kad kandidatuotų. Kodėl jūs delsiat?
– Tai aš įvertinsiu situaciją, galų gale, mes matysim visos Lietuvos skyrių vertinimus, iškėlimus. Bus matyti, kas yra keliamas kaip dominuojantis asmuo. Tai yra puiki proga aplankyti skyrius, padiskutuoti dėl koalicijos, dėl valstybės, dėl kitų dalykų. Tai tam reikia rimto apsisprendimo, tai yra rimtas įsipareigojimas, kurį aš vykdau šiuo metu, bet vėlgi tai būtų įsipareigojimas ilgalaikis. Reikia įvertinti ir darbines aplinkybes, ir šeimos aplinkybes. Tai nėra toks pat klausimas, kaip išsirinkti pieną ar sviestą parduotuvėje. Reikia rimtai viską pasverti.
– Ar jūs nesate tikras, kad būsit perrinktas?
– Aš nesu niekuo tikras, nes aš nepareiškęs savo pozicijos, ar dalyvausiu. Jeigu pareikšiu tokią poziciją kaip teigiamą, tikrai darysiu viską, kad rinkimuose sulaukčiau partijos narių pasitikėjimo.
– Dėkui.
