Seimo darbo grupė, rengusi LRT įstatymo pataisas, pirmadienį baigė dar prieš Naujuosius pradėtą darbą. Kokie įstatymo pakeitimai siūlomi?
Dar gruodį parlamente skubos tvarka bandyta priimti LRT įstatymo pataisas, kuriomis būtų lengvinamas nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimas iš pareigų. Kelią pagreitintam pataisų priėmimui užkirto šimtus siūlymų registravusi opozicija bei daugiatūkstantiniai mitingai prie Seimo.
Po viso to nutarta suburti darbo grupę, tačiau kritikos sulaukė jos sudėtis – didžiąją dalį jos narių sudarė ne žiniasklaidos ekspertai ir žurnalistų atstovai, o politikai.
Dėl to bei dėl valdančiųjų nenoro apskritai atsisakyti pataisų, darbo grupėje dalyvavimą sustabdė Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės atstovai. Vėlesniuose posėdžiuose iš darbo grupės veiklos pasitraukė ir opozicijos politikai.
Kas nugulė pataisose?
Generalinis direktorius. Darbo grupės parengtose LRT įstatymo pataisose numatoma, kad, norint atleisti generalinį nacionalinio transliuotojo direktorių iš pareigų dėl nepasitikėjimo, reiktų dviejų trečdalių tarybos narių balsų. Taip pat siūloma apriboti LRT vadovo kadencijas – vadovauti LRT būtų galima ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Sutarta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Valdyba ir tarybos pokyčiai. Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė įstatymo pataisose taip pat numatė naujo LRT valdymo organo – valdybos – įsteigimą. Nutarta didinti ir LRT tarybos narių skaičių. Jis didėtų nuo 12 iki 15, į tarybos sudėtį įtraukiant žmonių su negalia organizacijų, Trišalės tarybos ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos atstovus.
Ši nuostata keitėsi, nes pirminiuose siūlymuose į LRT tarybos sudėtį buvo siūloma įtraukti Lietuvos savivaldybių asociacijos bei profesinių sąjungų atstovus.
„Tai nebūtų, kaip dabar minėjo kolegos, merai, tarybų nariai, o tai būtų visuomenės atstovai. Tai yra didelė skėtinė organizacija, kuri vienija daugelį bendruomeninių organizacijų. Man atrodo, tai labai atlieptų ir Konstitucinio Teismo išvadą ir siūlymą“, – anksčiau sakė Seimo pirmininkas.
Be to, numatoma įsteigti LRT tarybą aptarnaujantį biurą.
Darbo grupė sutarė, kad LRT taryba turėtų būti atsakinga už nacionalinio transliuotojo strategijos kūrimą, iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priežiūrą, o valdyba priimtų sprendimus dėl sutarčių sudarymo, tvirtintų programų konkursų rezultatus.
Pagal preliminarų projektą, taryba tvirtintų LRT įstatus, įstaigos struktūrą, metinę veiklos ataskaitą, nustatytų redakcinius, privatumo, tvarumo ir kitus reikalavimus programoms, kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarkos aprašą.
Taryba taip pat tvirtintų LRT žurnalistų etikos kodeksą, metines įstaigos pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, pagal iš anksto nustatytus kriterijus vertintų generalinio direktoriaus veiklą.
Ji skirtų ir atleistų iš pareigų valdybos narius, generalinį direktorių, LRT etikos kontrolierių bei Vidaus audito tarnybos vadovą.
Tuo metu LRT valdyba rengtų ir svarstytų minėtus tarybai tvirtinti teikiamus dokumentus, prižiūrėtų generalinio direktoriaus veiklą, planų ir strategijų įgyvendinimą, svarstytų LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus, vertintų įstaigos finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, turto apskaitą, veiklos rizikas.
Darbo grupė siūlo nustatyti ir tam tikrus reikalavimus tarybos nariams, to dabar nėra. Anot jos, tarybos nariais galėtų būti skiriami asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Valdyba priimtų sprendimus dėl sutarčių sudarymo, kai sandorio vertė viršija 50 tūkst. eurų, tvirtintų programų konkursų rezultatus, darbuotojų pareigybių skaičių, įstaigos struktūrą, skelbtų LRT generalinio direktoriaus konkursą.
Ribojimai. Nutarta, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
„Pradžioje mes svarstėme Audito komiteto siūlymą, kuris buvo gana griežtas ir apskritai draudė, formulavimas buvo drausti, neleisti. Po diskusijų <...> yra pakeista priešingai“, – sakė darbo grupės narys Artūras Zuokas.
Misija. Darbo grupė nusprendė įstatyme apibrėžti nacionalinio transliuotojo misiją. Dabar galiojančiame įstatyme nustatyti jo veiklos principai, kad LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę.
Nustatyta, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą, o rengiamose programose privalu atspindėti įvairias pažiūras ir įsitikinimus.
Numatyta, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.
Finansavimas. Taip pat darbo grupė nutarė pasiūlyti Kultūros ministerijai parengti LRT įstatymo pataisas, nustatant naują nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį.
Parlamentarų teigimu, LRT su Vyriausybės įgaliota institucija turėtų sudaryti viešųjų paslaugų sutartis, kuriose būtų nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokėtų nacionaliniam transliuotojui.
Įtvirtinti tokį modelį siūlė Interneto žiniasklaidos asociacija. Anot jos, tokiu būdu LRT negautų valstybės finansavimo už tokias pačias funkcijas, kurias atlieka ir komercinė žiniasklaida.
