Kauno miestas ir rajonas rengiasi galimam potvyniui. Gyventojams rizikos zonoje, Radikiuose, dalijamas smėlis, maišai su juo pastatyti ir žemiausioje vietoje prie Neries. Neabejojama, kad Kaune upės jėgą pajus Kleboniškio gyventojai. Savivaldybė samdo techniką ledams laužyti.
Radikių Kauno rajone gyventojams – maišai su smėliu. Jų pasiruošta išdalyti apie du tūkstančius. Kuriems sunku atsivežti patiems, padeda kariai.
200 maišų su smėliu ir prie upės, žemiausioje vietoje. Kauno rajono savivaldybė planavo jų pastatyti ir kitose vietose, tik esą nesutiko kai kurių sklypų savininkai.
„Kad kažkiek sulaikytume galima potvynio grėsmę, tiek ledų, tiek galbūt vandens, kad jei tas analogiškas potvynis kartotųsi, spėtų žmonės palikti saugiai“, – sako Kauno rajono savivaldybės skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.
Tokių ženklų galimose potvynio vietose bus pastatyta keliolika – čia, prasidėjus evakuacijai, atvyks transportas, kuris gyventojus nuveš į laikiną prieglobstį.
„Išpylėme ir smėlio, kurį gyventojai gali naudoti savo reikmėms, prisipilti maišus, apsaugoti savo turtą – užsisandarinti rūsius, langus“, – teigia Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris.
Kasdien upę čia, Radikiuose, stebi ugniagesiai gelbėtojai.
„Mūsų pagrindinis darbas bus žmonių ir žmonių turto gelbėjimas. Pajėgos pasiruošusios, yra ir gelbėjimo valtys, ir žmonės pasiruošę, ir narai mūsų budi visą parą“, – tikina Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas Rimvydas Paulauskas.
Radikių gyventojai žino, kas yra potvynis.
Ponia Nijolė pasakoja, kiek vandens rūsyje buvo prieš šešiolika metų, kovą, kai Neris staigiai pajudėjo. Kol kas moteris sako, mieganti ramiai.
„Kaip bus, taip bus. Kaip praeitą kartą atsikėliau, mirguliuoja, čia valtys plaukioja, gražu žiūrėti, kaip Venecijoje“, – prisimena ji.
Jos kaimynė sako, gaila, kad dar anksčiau dalis gyventojų pasipriešino pylimui nuo potvynio apsisaugoti.
„Į antrą aukštą sukėliau įrankius visokius, žoliapjovę. Ir ką, 2010 metais pragyvenome tą potvynį“, – sako Radikių gyventoja.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius teigia, kol kas panikos nėra, bet neabejoja – potvynis bus, greičiausiai kovo pabaigoje.
„Nacionalinis krizių valdymo centras pradėjo savo darbą, žinoma, ryžtingesnių veiksmų ir kažkokių sprendimų tikrai trūksta, bet tikimės jų sulaukti ateityje“, – viliasi M. Rikteris.
Galimam potvyniui ruošiasi ir Kaunas, čia didžiausiai rizika – gyvenantiems Kleboniškyje. Savivaldybė jau sutarusi dėl technikos ledams Neryje laužyti.
„Identifikuotos salos arba kritiniai taškai, kurie gali sukelti didžiausią riziką, kur susidaro ledo lyčių sangrūdos. Jau padarytos sutartys su rangovais. Reikalui esant, paros bėgyje bus atvežtos kitos inžinierinės technikos, kurios didins vandens pralaidumą Kauno mieste“, – komentuoja Kauno savivaldybės parengties pareigūnas Žydrūnas Subačius.
Ledonešį šis tiltas per Nemuną atlaikys, sako jį statančios bendrovės atstovas. Esą nebus problemų ir dėl statybų vietoje susiaurėjusios upės.
„Paruošti ilgastrėliai ekskavatoriai, budi operatoriai. Per kameras, kurias esame šiame objekte įsidiegę, stebime potvynio galimybę“, – teigia „Autokaustos“ statybos projektų vadovas Justinas Jasiulevičius.
Hidrologas Raimundas Baublys sako, kol kas Neris užšalusi beveik visa.
„Neryje, kadangi stebime pagal Jonavos vandens matavimo stotį, tai matome, kad tendencija yra – šiek tiek lygis krenta ir tiesiog pastaruoju metu kiek stabilizavęsis“, – komentuoja R. Baublys.
Pasak hidrologo, ir Nemune vandens lygis kiek žemesnis – upė nepajudės, kol ledas sukaustęs Kuršių marias.
